經號:   
   (SN.55.3 更新)
相應部55相應3經/長壽優婆塞經(入流相應/大篇/修多羅)(莊春江譯)[SA.1034]
  有一次世尊住在王舍城栗鼠飼養處的竹林中。
  當時,長壽優婆塞是生病者、受苦者、重病者。
  那時,長壽優婆塞召喚父親屋主樹提:
  「來!屋主!請你去見世尊。抵達後,請你以我的名義以頭禮拜世尊的足:『大德!長壽優婆塞是生病者、受苦者、重病者,他以頭禮拜世尊的足。』以及請你這麼說:『大德!請世尊出自憐愍,去長壽優婆塞的住處,那就好了!』」
  「是的,兒子!」屋主樹提回答長壽優婆塞後,去見世尊。抵達後,向世尊問訊後,在一旁坐下。在一旁坐下的屋主樹提對世尊說這個:
  「大德!長壽優婆塞是生病者、受苦者、重病者,他以頭禮拜世尊的足,以及他這麼說:『大德!請世尊出自憐愍,去長壽優婆塞的住處,那就好了!』」
  世尊以沈默狀態同意。
  那時,世尊穿衣、拿起衣鉢後,去長壽優婆塞的住處。抵達後,在設置的座位坐下。坐下後,世尊對長壽優婆塞說這個:
  「長壽!是否能被你忍受?是否能被[你]維持生活?是否苦的感受減退、不增進,減退的結局被知道,非增進?」
  「大德!不能被我忍受,不能被[我]維持,我強烈苦的感受增進、不減退,增進的結局被知道,非減退。」
  「長壽!因此,在這裡,應該被你這麼學:『我將在佛上具備不壞淨:「像這樣,那位世尊是阿羅漢遍正覺者明行具足者善逝世間知者應該被調御人的無上調御者天-人們的大師佛陀世尊。」在法上……(中略)在僧團上……(中略)我將具備聖者喜愛的諸戒:「無毀壞的……(中略)轉起定的。」』長壽!應該被你這麼學。」
  「大德!凡被世尊教導的這些四入流支,那些法在我中被發現,且我在那些法中被發現。
  大德!因為我在佛上具備不壞淨:『像這樣,那位世尊是……(中略)天-人們的大師、佛陀、世尊。』在法上……(中略)在僧團上……(中略)我具備聖者喜愛的諸戒:無毀壞的……(中略)轉起定的。」
  「長壽!因此,在這裡,在這些四入流支上住立後,你應該在六個明的一部分之法上更上地修習。長壽!這裡,請你在一切諸行上隨看無常地、在無常上苦想地、在苦上無我想地、捨斷想地、離貪想地、滅想地住。』長壽!應該被你這麼學。」
  「大德!凡被世尊教導的這六個明的一部分之法,那些法在我中被發現,且我在那些法中被發現。大德!因為我在一切諸行上隨看無常地、在無常上苦想地、在苦上無我想地、捨斷想地、離貪想地、滅想地住。大德!但是,我這麼想:『這位屋主樹提不要就因為我死後來到惱害!』」
  「兒子長壽!你不要這麼作意,來吧!兒子長壽!凡任何世尊對你說的,你要就那個好好作意。」
  那時,世尊以這個教誡教誡長壽優婆塞後,從座位起來後離開。
  那時,當世尊離開不久,長壽優婆塞命終。
  那時,眾多比丘去見世尊。抵達後,向世尊問訊後,在一旁坐下。在一旁坐下的那些比丘對世尊說這個:
  「大德!那位被世尊簡要教誡教誡,名叫長壽的優婆塞,他已命終,他的趣處是什麼?來世是什麼?」
  「比丘們!長壽優婆塞是賢智者,實行法的隨法,且不因為法困擾我。比丘們!長壽優婆塞以五下分結的滅盡,成為化生者、在那裡般涅槃者、不從那個世間返還者。」
SN.55.3/(3) Dīghāvu-upāsakasuttaṃ
   999. Ekaṃ samayaṃ bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena kho pana samayena dīghāvu upāsako ābādhiko hoti dukkhito bāḷhagilāno. Atha kho dīghāvu upāsako pitaraṃ jotikaṃ gahapatiṃ āmantesi– “ehi tvaṃ, gahapati, yena bhagavā tenupasaṅkama; upasaṅkamitvā mama vacanena bhagavato pāde sirasā vanda– ‘dīghāvu, bhante upāsako ābādhiko hoti dukkhito bāḷhagilāno. So bhagavato pāde sirasā vandatī’ti. Evañca vadehi– ‘sādhu kira, bhante, bhagavā yena dīghāvussa upāsakassa nivesanaṃ tenupasaṅkamatu anukampaṃ upādāyā’”ti. “Evaṃ, tātā”ti kho jotiko gahapati dīghāvussa upāsakassa paṭissutvā yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. Ekamantaṃ nisinno kho jotiko gahapati bhagavantaṃ etadavoca– “dīghāvu, bhante, upāsako ābādhiko hoti dukkhito bāḷhagilāno So bhagavato pāde sirasā vandati. Evañca vadeti– ‘sādhu kira, bhante, bhagavā yena dīghāvussa upāsakassa nivesanaṃ tenupasaṅkamatu anukampaṃ upādāyā’”ti. Adhivāsesi bhagavā tuṇhībhāvena.
   Atha kho bhagavā nivāsetvā pattacīvaramādāya yena dīghāvussa upāsakassa nivesanaṃ tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā paññatte āsane nisīdi. Nisajja kho bhagavā dīghāvuṃ upāsakaṃ etadavoca– “kacci te, dīghāvu, khamanīyaṃ, kacci yāpanīyaṃ? Kacci dukkhā vedanā paṭikkamanti, no abhikkamanti; paṭikkamosānaṃ paññāyati, no abhikkamo”ti? “Na me, bhante, khamanīyaṃ, na yāpanīyaṃ. Bāḷhā me dukkhā vedanā abhikkamanti, no paṭikkamanti; abhikkamosānaṃ paññāyati, no paṭikkamo”ti. “Tasmātiha te, dīghāvu, evaṃ sikkhitabbaṃ– ‘buddhe aveccappasādena samannāgato bhavissāmi– itipi so bhagavā arahaṃ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṃ buddho bhagavāti. Dhamme …pe… saṅghe …pe… ariyakantehi sīlehi samannāgato bhavissāmi akhaṇḍehi …pe… samādhisaṃvattanikehi’. Evañhi te, dīghāvu, sikkhitabban”ti.
   “Yānimāni, bhante, bhagavatā cattāri sotāpattiyaṅgāni desitāni, saṃvijjante te dhammā mayi, ahañca tesu dhammesu sandissāmi. Ahañhi, bhante, buddhe aveccappasādena samannāgato– itipi so bhagavā …pe… satthā devamanussānaṃ buddho bhagavāti. Dhamme …pe… saṅghe …pe… ariyakantehi sīlehi samannāgato akhaṇḍehi …pe… samādhisaṃvattanikehī”ti “Tasmātiha tvaṃ, dīghāvu, imesu catūsu sotāpattiyaṅgesu patiṭṭhāya cha vijjābhāgiye dhamme uttari bhāveyyāsi. Idha tvaṃ, dīghāvu, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī viharāhi, anicce dukkhasaññī, dukkhe anattasaññī pahānasaññī virāgasaññī nirodhasaññīti. Evañhi te, dīghāvu, sikkhitabban”ti.
   “Yeme, bhante, bhagavatā cha vijjābhāgiyā dhammā desitā, saṃvijjante te dhammā mayi, ahañca tesu dhammesu sandissāmi. Ahañhi, bhante, sabbasaṅkhāresu aniccānupassī viharāmi, anicce dukkhasaññī, dukkhe anattasaññī pahānasaññī virāgasaññī nirodhasaññī. Api ca me, bhante, evaṃ hoti– ‘mā hevāyaṃ jotiko gahapati mamaccayena vighātaṃ āpajjī’”ti. “Mā tvaṃ, tāta dīghāvu, evaṃ manasākāsi. Iṅgha tvaṃ, tāta dīghāvu, yadeva te bhagavā āha, tadeva tvaṃ sādhukaṃ manasi karohī”ti.
   Atha kho bhagavā dīghāvuṃ upāsakaṃ iminā ovādena ovaditvā uṭṭhāyāsanā pakkāmi. Atha kho dīghāvu upāsako acirapakkantassa bhagavato kālamakāsi. Atha kho sambahulā bhikkhū yena bhagavā tenupasaṅkamiṃsu; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdiṃsu. Ekamantaṃ nisinnā kho te bhikkhū bhagavantaṃ etadavocuṃ – “yo so, bhante, dīghāvu nāma upāsako bhagavatā saṃkhittena ovādena ovadito so kālaṅkato. Tassa kā gati, ko abhisamparāyo”ti? “Paṇḍito, bhikkhave, dīghāvu upāsako, paccapādi dhammassānudhammaṃ, na ca maṃ dhammādhikaraṇaṃ vihesesi. Dīghāvu, bhikkhave, upāsako pañcannaṃ orambhāgiyānaṃ saṃyojanānaṃ parikkhayā opapātiko tattha parinibbāyī anāvattidhammo tasmā lokā”ti. Tatiyaṃ.
漢巴經文比對(莊春江作):