北傳:雜阿含1175經 南傳:相應部35相應245經 關涉主題:譬喻/緊獸是什麼 (更新)
雜阿含1175經[正聞本393經/佛光本269經](入處相應/六入處誦/修多羅)(莊春江標點)
  如是我聞
  一時住舍衛國祇樹給孤獨園。
  時,有異比丘獨處坐禪,作是思惟:
  「比丘云何知、云何見,得見清淨?」
  作是念已,詣諸比丘,語諸比丘言:
  「諸尊!比丘云何知、云何見,令見清淨?」
  比丘答言:
  「尊者!於六觸入處集、{集滅}[滅、味]、、離如實正知,比丘作如是知、如是見者,得見清淨。」
  是比丘聞彼比丘記說,心不歡喜,復詣餘比丘所,問彼比丘言:
  「諸尊!比丘云何知、云何見,得見清淨?」
  彼比丘答言:
  「於六界集、滅、味、患、離如實正知,如是,比丘如是知、如是見,得見清淨。」
  時,比丘聞其記說,心亦不喜,復詣餘比丘,作是問言:
  「比丘云何知、云何見,得見清淨?」
  彼比丘答言:
  「於五受陰,觀察如病、如癰、如刺、如殺,無常,苦、空、非我,作如是知、如是見,得見清淨。」
  是比丘聞諸比丘記說,心亦不喜,往詣佛所,稽首禮足,退坐一面,白佛言:
  「世尊!我獨靜思惟:『比丘云何知、云何見,得見清淨?』作是念已,詣諸比丘……(三處所說,具白世尊。)我聞彼說,心不歡喜,來詣世尊,故以此義請問世尊:『比丘云何知、云何見,得見清淨?』」
  佛告比丘:
  「過去世時,有一士夫,未曾見緊獸,往詣曾見緊獸者,問曾見緊獸士夫言:『汝知緊獸不?』答言:『知。』復問:『其狀云何?』答言:『其色黑如火燒柱。』當彼見時,緊獸黑色如火燒柱。
  時,彼士夫聞緊獸黑色如火燒柱,不大歡喜,復更詣一曾見緊獸士夫,復問彼言:『汝知緊獸不?』彼答言:『知。』復問:『其狀云何?』彼曾見緊獸士夫答言:『其色赤而開敷,狀似肉段。』彼人見時,緊獸開敷,實似肉段。
  是士夫聞彼所說,猶復不喜,復更詣餘曾見緊獸士夫,問:『汝知緊獸不?』答言:『知。』復問:『其狀云何?』答言:『毶毶下垂,如尸利沙果。』
  是人聞已,心復不喜,復行問餘知緊獸者,問:『汝知緊獸不?』彼答言:『知。』又問:『其狀云何?』彼復答言:『其葉青,其葉滑,其葉長廣,如尼拘婁陀樹。』
  如彼士夫問其緊獸,聞則不喜,處處更求,而彼諸人見緊獸者,隨時所見而為記說,是故不同。
  如是,諸比丘,若於獨處專精思惟,不放逸住,所因思惟法不起諸漏,心得解脫,隨彼所見而為記說。
  汝今復聽我說譬,其智者以譬喻得解。
  譬如:有邊國王善治城壁,門下堅固,交道平正,於四城門置四守護,悉皆聰慧,知其來去,當其城中,有四交道,安置床榻,城主坐上,若東方使來,問守門者:『城主何在?』彼即答言:『主在城中,四交道頭床上而坐。』彼使聞已,往詣城主,受其教令,復道而還;南、西、北方遠使來人,問守門者:『城主何在?』彼亦答言:『在其城中,四交道頭。』彼使聞已,悉詣城主,受其教令,各還本處。」
  佛告比丘:
  「我說斯譬,今當說義:所謂城者,以譬人身麁色(……如篋毒蛇譬經說);善治城壁者,謂之正見;交道平正者,謂內六入處;四門者,謂:四識住;四守門者,謂四念處;城主者,謂:識受陰;使者,謂:正觀;如實言者,謂:四真諦;復道還者,以八聖道。」
  佛告比丘:
  「若大師為弟子所作,我今已作,以哀愍故,如篋毒蛇譬經說。」
  爾時,比丘聞佛說已,專精思惟,不放逸住,增修梵行……乃至不受後有,成阿羅漢

相應部35相應245經/如緊叔迦經(處相應/處篇/修多羅)(莊春江譯)
  那時,某位比丘去見另一位比丘。抵達後,對那位比丘說這個:「學友!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?」「學友!當比丘如實知道六觸處集起與滅沒,學友!這個情形比丘的見是善清淨的。」
  那時,那位比丘不被那個比丘對問題的解說滿意,去見另一位比丘。抵達後,對那位比丘說這個:「學友!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?」「學友!當比丘如實知道五取蘊的集起與滅沒,學友!這個情形比丘的見是善清淨的。」
  那時,那位比丘不被那個比丘對問題的解說滿意,去見另一位比丘。抵達後,對那位比丘說這個:「學友!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?」「學友!當比丘如實知道四大的集起與滅沒,學友!這個情形比丘的見是善清淨的。」
  那時,那位比丘不被那個比丘對問題的解說滿意,去見另一位比丘。抵達後,對那位比丘說這個:「學友!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?」「學友!當比丘如實知道:『凡任何集法那個全部是滅法。』學友!這個情形比丘的見是善清淨的。」
  那時,那位比丘不被那個比丘對問題的解說滿意,去見世尊。抵達後,對世尊說這個:「大德!這裡,我去見某位比丘。抵達後,對那位比丘說這個:『學友!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?』大德!在這麼說時,那位比丘對我說這個:『學友!當比丘如實知道六觸處的集起與滅沒,學友!這個情形比丘的見是善清淨的。』大德!那時,我不被那個比丘對問題的解說滿意,去見另一位比丘。抵達後,對那位比丘說這個:『學友!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?』大德!在這麼說時,那位比丘對我說這個:『學友!當比丘如實知道五取蘊的……(中略)如實知道四大的集起與滅沒……(中略)如實知道:「凡任何集法那個全部是滅法。」學友!這個情形比丘的見是善清淨的。』大德!那時,我不被那個比丘對問題的解說滿意,來見世尊。大德!什麼情形比丘的見是善清淨的呢?」
  「比丘!猶如有以前未看見緊叔迦的男子,他去見某位緊叔迦看見者的男子。抵達後,對那位男子這麼說:『男子先生!緊叔迦是像什麼樣子?』他這麼說:『喂!男子!緊叔迦是黑色的,猶如燃燒[過]的殘株。』比丘!而當時,緊叔迦就是正如那位男子的看見。比丘!那時,那位男子不被那個男子對問題的解說滿意,去見另一位緊叔迦看見者的男子。抵達後,對那位男子這麼說:『男子先生!緊叔迦是像什麼樣子?』他這麼說:『喂!男子!緊叔迦是紅色的,猶如肉片。』比丘!而當時,緊叔迦就是正如那位男子的看見。比丘!那時,那位男子不被那個男子對問題的解說滿意,去見另一位緊叔迦看見者的男子。抵達後,對那位男子這麼說:『男子先生!緊叔迦是像什麼樣子?』他這麼說:『喂!男子!緊叔迦是變成樹皮下垂的、果莢破裂的,猶如金合歡樹。』比丘!而當時,緊叔迦就是正如那位男子的看見。比丘!那時,那位男子不被那個男子對問題的解說滿意,去見另一位緊叔迦看見者的男子。抵達後,對那位男子這麼說:『男子先生!緊叔迦是像什麼樣子?』他這麼說:『喂!男子!緊叔迦有茂密的樹葉、影子濃密(群集),猶如榕樹。』比丘!而當時,緊叔迦就是正如那位男子的看見。同樣的,比丘!一一如那些勝解善人的善清淨看見,一一那樣地被那些善人回答。
  比丘!猶如國王邊境堅固壁壘、堅固城牆城門的城市,有六道門,在那裡,有賢智的、有能力的、聰明的、未知者(陌生人)之制止的、已知者使進入的守門人,一對急速的使者從東方來到後,對守門人這麼說:『男子先生!這座城的城主在哪裡?』他這麼說:『大德!他坐在中央四衢街道。』那時,那對急速的使者[去見城主,]對城主交與如實話語後,走向如到來的道路。一對急速的使者從西方來到後……(中略)從北方……一對急速的使者從南方來到後,對守門人這麼說:『男子先生!這座城的城主在哪裡?』他會這麼回答:『大德!他坐在中央四衢街道。』那時,那對急速的使者對城主交與如實話語後,走向如到來的道路。
  比丘!為了義理的使知這個譬喻被我作。在這裡,這就是義理:比丘!『城市』,這是這父母生成的、米粥積聚的、無常-塗身-按摩-破壞-分散法的四大身的同義語。比丘!『六道門』,這是六內處的同義語。比丘!『守門人』,這是念的同義語。比丘!『一對急速的使者』,這是止觀的同義語。比丘!『城主』,這是識的同義語。比丘!『在中央四衢街道』,這是四大的同義語,即:地界的、水界的、火界的、風界的。比丘!『如實話語』,這是涅槃的同義語。比丘!『如到來的道路』,這是八支聖道的同義語,即:正見……(中略)正定。」

巴利語經文(台灣嘉義法雨道場流通的word版本)
SN.35.245(另版SN.35.204)/(8) Kiṃsukopamasuttaṃ
   245. Atha kho aññataro bhikkhu yenaññataro bhikkhu tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā taṃ bhikkhuṃ etadavoca– “kittāvatā nu kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti? “Yato kho, āvuso, bhikkhu channaṃ phassāyatanānaṃ samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṃ pajānāti, ettāvatā kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti.
   Atha kho so bhikkhu asantuṭṭho tassa bhikkhussa pañhaveyyākaraṇena, yenaññataro bhikkhu tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā taṃ bhikkhuṃ etadavoca– “kittāvatā nu kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti? “Yato kho, āvuso, bhikkhu pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṃ pajānāti, ettāvatā kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti.
   Atha kho so bhikkhu asantuṭṭho tassa bhikkhussa pañhaveyyākaraṇena, yenaññataro bhikkhu tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā taṃ bhikkhuṃ etadavoca– “kittāvatā nu kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti? “Yato kho, āvuso, bhikkhu catunnaṃ mahābhūtānaṃ samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṃ pajānāti, ettāvatā kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti.
   Atha kho so bhikkhu asantuṭṭho tassa bhikkhussa pañhaveyyākaraṇena, yenaññataro bhikkhu tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā taṃ bhikkhuṃ etadavoca– “kittāvatā nu kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti? “Yato kho, āvuso, bhikkhu yaṃ kiñci samudayadhammaṃ sabbaṃ taṃ nirodhadhammanti yathābhūtaṃ pajānāti, ettāvatā, kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti.
   Atha kho so bhikkhu asantuṭṭho tassa bhikkhussa pañhaveyyākaraṇena, yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ etadavoca– “idhāhaṃ, bhante, yenaññataro bhikkhu tenupasaṅkamiṃ; upasaṅkamitvā taṃ bhikkhuṃ etadavocaṃ– kittāvatā nu kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī’ti? Evaṃ vutte, bhante, so bhikkhu maṃ etadavoca– ‘yato kho, āvuso, bhikkhu channaṃ phassāyatanānaṃ samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṃ pajānāti, ettāvatā kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī’ti. Atha khvāhaṃ, bhante, asantuṭṭho tassa bhikkhussa pañhaveyyākaraṇena yenaññataro bhikkhu tenupasaṅkamiṃ; upasaṅkamitvā taṃ bhikkhuṃ etadavocaṃ– ‘kittāvatā nu kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī’ti? Evaṃ vutte, bhante, so bhikkhu maṃ etadavoca– ‘yato kho, āvuso, bhikkhu pañcannaṃ upādānakkhandhānaṃ …pe… catunnaṃ mahābhūtānaṃ samudayañca atthaṅgamañca yathābhūtaṃ pajānāti …pe… yaṃ kiñci samudayadhammaṃ, sabbaṃ taṃ nirodhadhammanti yathābhūtaṃ pajānāti, ettāvatā kho, āvuso, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī’ti. Atha khvāhaṃ, bhante, asantuṭṭho tassa bhikkhussa pañhaveyyākaraṇena yena bhagavā tenupasaṅkamiṃ. Kittāvatā nu kho, bhante, bhikkhuno dassanaṃ suvisuddhaṃ hotī”ti?
   “Seyyathāpi, bhikkhu, purisassa kiṃsuko adiṭṭhapubbo assa. So yenaññataro puriso kiṃsukassa dassāvī tenupasaṅkameyya. Upasaṅkamitvā taṃ purisaṃ evaṃ vadeyya– ‘kīdiso, bho purisa, kiṃsuko’ti? So evaṃ vadeyya– ‘kāḷako kho, ambho purisa, kiṃsuko– seyyathāpi jhāmakhāṇū’ti. Tena kho pana, bhikkhu, samayena tādisovassa kiṃsuko yathāpi tassa purisassa dassanaṃ. Atha kho, so bhikkhu, puriso asantuṭṭho tassa purisassa pañhaveyyākaraṇena, yenaññataro puriso kiṃsukassa dassāvī tenupasaṅkameyya; upasaṅkamitvā taṃ purisaṃ evaṃ vadeyya– ‘kīdiso bho purisa, kiṃsuko’ti? So evaṃ vadeyya– ‘lohitako kho, ambho purisa, kiṃsuko– seyyathāpi maṃsapesī’ti. Tena kho pana, bhikkhu, samayena tādisovassa kiṃsuko yathāpi tassa purisassa dassanaṃ. Atha kho so bhikkhu puriso asantuṭṭho tassa purisassa pañhaveyyākaraṇena, yenaññataro puriso kiṃsukassa dassāvī tenupasaṅkameyya upasaṅkamitvā taṃ purisaṃ evaṃ vadeyya– ‘kīdiso, bho purisa, kiṃsuko’ti? So evaṃ vadeyya – ‘ocīrakajāto kho, ambho purisa, kiṃsuko ādinnasipāṭiko– seyyathāpi sirīso’ti. Tena kho pana, bhikkhu, samayena tādisovassa kiṃsuko, yathāpi tassa purisassa dassanaṃ. Atha kho so bhikkhu puriso asantuṭṭho tassa purisassa pañhaveyyākaraṇena yenaññataro puriso kiṃsukassa dassāvī tenupasaṅkameyya; upasaṅkamitvā taṃ purisaṃ evaṃ vadeyya– ‘kīdiso, bho purisa, kiṃsuko’ti? So evaṃ vadeyya– ‘bahalapattapalāso sandacchāyo kho, ambho purisa, kiṃsuko– seyyathāpi nigrodho’ti. Tena kho pana, bhikkhu, samayena tādisovassa kiṃsuko, yathāpi tassa purisassa dassanaṃ. Evameva kho, bhikkhu, yathā yathā adhimuttānaṃ tesaṃ sappurisānaṃ dassanaṃ suvisuddhaṃ hoti, tathā tathā kho tehi sappurisehi byākataṃ.
   “Seyyathāpi, bhikkhu, rañño paccantimaṃ nagaraṃ daḷhuddhāpaṃ daḷhapākāratoraṇaṃ chadvāraṃ. Tatrassa dovāriko paṇḍito byatto medhāvī, aññātānaṃ nivāretā, ñātānaṃ pavesetā. Puratthimāya disāya āgantvā sīghaṃ dūtayugaṃ taṃ dovārikaṃ evaṃ vadeyya– ‘kahaṃ, bho purisa, imassa nagarassa nagarassāmī’ti? So evaṃ vadeyya– ‘eso, bhante, majjhe siṅghāṭake nisinno’ti. Atha kho taṃ sīghaṃ dūtayugaṃ nagarassāmikassa yathābhūtaṃ vacanaṃ niyyātetvā yathāgatamaggaṃ paṭipajjeyya. Pacchimāya disāya āgantvā sīghaṃ dūtayugaṃ …pe… uttarāya disāya… dakkhiṇāya disāya āgantvā sīghaṃ dūtayugaṃ taṃ dovārikaṃ evaṃ vadeyya– ‘kahaṃ, bho purisa, imassa nagarassāmī’ti? So evaṃ vadeyya– ‘eso, bhante, majjhe siṅghāṭake nisinno’ti. Atha kho taṃ sīghaṃ dūtayugaṃ nagarassāmikassa yathābhūtaṃ vacanaṃ niyyātetvā yathāgatamaggaṃ paṭipajjeyya.
   “Upamā kho myāyaṃ, bhikkhu, katā atthassa viññāpanāya. Ayañcettha attho ‘nagaran’ti kho, bhikkhu, imassetaṃ cātumahābhūtikassa kāyassa adhivacanaṃ mātāpettikasambhavassa odanakummāsūpacayassa aniccucchādanaparimaddanabhedanaviddhaṃsanadhammassa. ‘Cha dvārā’ti kho, bhikkhu, channetaṃ ajjhattikānaṃ āyatanānaṃ adhivacanaṃ. ‘Dovāriko’ti kho, bhikkhu, satiyā etaṃ adhivacanaṃ. ‘Sīghaṃ dūtayugan’ti kho, bhikkhu, samathavipassanānetaṃ adhivacanaṃ. ‘Nagarassāmī’ti kho, bhikkhu, viññāṇassetaṃ adhivacanaṃ. ‘Majjhe siṅghāṭako’ti kho bhikkhu, catunnetaṃ mahābhūtānaṃ adhivacanaṃ– pathavīdhātuyā, āpodhātuyā, tejodhātuyā, vāyodhātuyā. ‘Yathābhūtaṃ vacanan’ti kho, bhikkhu, nibbānassetaṃ adhivacanaṃ. ‘Yathāgatamaggo’ti kho, bhikkhu, ariyassetaṃ aṭṭhaṅgikassa maggassa adhivacanaṃ, seyyathidaṃ– sammādiṭṭhiyā …pe… sammāsamādhissā”ti. Aṭṭhamaṃ.
南北傳經文比對(莊春江作):
  「緊獸」,南傳作「緊叔迦」(kiṃsuko,逐字譯為「什麼-鸚鵡」,另譯為「赤花樹;肉色花;鸚鵡樹;樹森林的火焰;拙劣的柚木樹;紫鉚樹」,是蝶形花科紫礦屬下的植物樹種,又叫膠蟲樹),菩提比丘長老英譯照錄原文,但解說:依字面的意思為「它是什麼?」(what's it),可能起源於古印度的民間謎語,在〈本生〉中說到「緊叔迦」在發芽時,像燒過的殘株(charred stump);葉子變綠時,像榕樹;開花時,像肉片(按:呈鮮紅色,中間花瓣形狀像鸚鵡的嘴);結果時,像金合歡樹(acacia)。
  「尸利沙」,南傳作「金合歡樹」(sirīsoti),菩提比丘長老英譯為「金合歡樹;洋槐;刺槐」(an acacia tree)。
  「尼拘婁陀樹」,南傳作「榕樹」(nigrodhoti,另譯為「尼拘律」),菩提比丘長老英譯為「榕樹」(a banyan tree)。
  「四識住」(色、受、想、行),參看SA.39。