雜阿含1040經[正聞本13379經/佛光本1028經](業報相應/道品誦/如來記說)(莊春江標點)
如是我聞:
一時,
佛住王舍城金師精舍。
時,有
異婆羅門,於十五日洗頭已,
受齋法,被新長{髮}[鬘]、白氈,手執生草來詣佛所,與世尊面相
問訊,
慰勞已,退坐一面。
爾時,佛告婆羅門:
「汝洗頭,被新長{髮}[鬘]、白氈,是誰家法?」
婆羅門白佛:「
瞿曇!是學
捨法。」
佛告婆羅門:「云何婆羅門捨法?」
婆羅門白佛言:
「瞿曇!如是,十五日洗頭,
受持法齋,著新淨長{髮}[鬘]、白氈,手執生草,隨力所能,布施作福,瞿曇!是名婆羅門修行捨行。」
佛告婆羅門:
「賢聖法律所行捨行,異於此也。」
婆羅門白佛:
「瞿曇!云何為賢聖法律所行捨行?」
佛告婆羅門:
「謂離殺生,不樂殺生,如前清淨分廣說。
依於不殺,捨離殺生……乃至如前清淨分廣說。
離[於?]偷盜,不樂於盜;依於不盜,捨不與取。
離諸
邪婬,不樂邪婬;依於不婬,捨非梵行。
離於
妄語,不樂妄語;依不妄語,捨不實言。
離諸
兩舌,不樂兩舌;依不兩舌,捨別離行。
離於
惡口,不樂惡口;依不惡口,捨於麁言。
離諸
綺語,不樂綺語;依不綺語,捨無義言。
斷除貪欲,遠離
苦貪;依無貪心,捨於愛著。
斷除瞋恚,不生忿恨;依於無恚,捨彼瞋恨。
修習正見,不起顛倒;依於正見,捨彼邪見。
婆羅門!是名賢聖法律所行捨行。」
婆羅門白佛:「
善哉瞿曇!賢聖法律所行捨行。」
時,婆羅門聞佛所說,歡喜、
隨喜,從坐起去。
增支部10集167經/婆羅門下來之祭典經(莊春江譯)
當時,
若奴索尼婆羅門在
那個布薩日洗頭、穿
一對新的亞麻衣、握一把新鮮的吉祥草後,在
世尊不遠處的一旁站立。
世尊看見若奴索尼
婆羅門在那個布薩日洗頭、穿一對新的亞麻衣、握一把新鮮的吉祥草後在一旁站立。看見後,對若奴索尼婆羅門說這個:
「婆羅門!你為什麼在那個布薩日洗頭、穿一對新的亞麻衣、握一把新鮮的吉祥草後在一旁站立呢?今天婆羅門族姓怎麼了?」
「
喬達摩尊師!今天是婆羅門族姓的
下來之祭典。」
「婆羅門!那麼,如怎樣是婆羅門族姓的下來之祭典呢?」
「喬達摩尊師!這裡,婆羅門在那個布薩日洗頭、穿一對新的亞麻衣,以新鮮的牛糞塗地後,鋪以新鮮的吉祥草,然後臥在邊界與聖火堂中間。他們那夜三度起來後,
合掌禮敬火:『我們下來[禮敬]
尊師;我們下來[禮敬]尊師。』他們以許多酥油與生酥滿足火。那夜過後,他們以勝妙的
硬食、軟食滿足婆羅門們。喬達摩尊師!這樣是婆羅門族姓的下來之祭典。」
「婆羅門!婆羅門的下來之祭典是一種,而,聖者之律中的下來之祭典是另一種。」
「喬達摩尊師!那麼,如怎樣是聖者之律中的下來之祭典呢?請世尊為我教導聖者之律中下來之祭典這樣的法,那就好了!」
「婆羅門!那樣的話,你要聽!你要
好好作意!我將說了。」
「是的,尊師!」若奴索尼婆羅門回答世尊。
世尊說這個:
「婆羅門!這裡,
聖弟子像這樣深慮:『殺生的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷殺生,他從殺生下來。
……『
未給予而取的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷未給予而取,他從未給予而取下來。
……『邪淫的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷邪淫,他從邪淫下來。
……『
妄語的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷妄語,他從妄語下來。
……『
離間語的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷離間語,他從離間語下來。
……『
粗惡語的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷粗惡語,他從粗惡語下來。
……『
雜穢語的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷雜穢語,他從雜穢語下來。
……『
貪婪的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷貪婪,他從貪婪下來。
……『惡意的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷惡意,他從惡意下來。
……『邪見的果報在當生中與來世都是邪惡的。』他像這樣省察後,捨斷邪見,他從邪見下來。
婆羅門!這樣是聖者之律中的下來之祭典。」
「喬達摩尊師!婆羅門的下來之祭典是一種,而,聖者之律中的下來之祭典是另一種。婆羅門的下來之祭典不值聖者之律中的下來之祭典之十六分之一。
太偉大了,喬達摩尊師!……(中略)請喬達摩尊師記得我為
優婆塞,從今天起
已終生歸依。」
巴利語經文(台灣嘉義法雨道場流通的word版本)
AN.10.167/ 1. Brāhmaṇapaccorohaṇīsuttaṃ
167. Tena kho pana samayena jāṇussoṇi brāhmaṇo tadahuposathe sīsaṃnhāto navaṃ khomayugaṃ nivattho allakusamuṭṭhiṃ ādāya bhagavato avidūre ekamantaṃ ṭhito hoti.
Addasā kho bhagavā jāṇussoṇiṃ brāhmaṇaṃ tadahuposathe sīsaṃnhātaṃ navaṃ khomayugaṃ nivatthaṃ allakusamuṭṭhiṃ ādāya ekamantaṃ ṭhitaṃ. Disvāna jāṇussoṇiṃ brāhmaṇaṃ etadavoca– “kiṃ nu tvaṃ, brāhmaṇa, tadahuposathe sīsaṃnhāto navaṃ khomayugaṃ nivattho allakusamuṭṭhiṃ ādāya ekamantaṃ ṭhito? Kiṃ nvajja brāhmaṇakulassā”ti? “Paccorohaṇī, bho gotama, ajja brāhmaṇakulassā”ti
“Yathā kathaṃ pana, brāhmaṇa, brāhmaṇānaṃ paccorohaṇī hotī”ti? “Idha, bho gotama, brāhmaṇā tadahuposathe sīsaṃnhātā navaṃ khomayugaṃ nivatthā allena gomayena pathaviṃ opuñjitvā haritehi kusehi pattharitvā antarā ca velaṃ antarā ca agyāgāraṃ seyyaṃ kappenti. Te taṃ rattiṃ tikkhattuṃ paccuṭṭhāya pañjalikā aggiṃ namassanti– ‘paccorohāma bhavantaṃ, paccorohāma bhavantan’ti. Bahukena ca sappitelanavanītena aggiṃ santappenti. Tassā ca rattiyā accayena paṇītena khādanīyena bhojanīyena brāhmaṇe santappenti. Evaṃ, bho gotama, brāhmaṇānaṃ paccorohaṇī hotī”ti.
“Aññathā kho, brāhmaṇa, brāhmaṇānaṃ paccorohaṇī hoti, aññathā ca pana ariyassa vinaye paccorohaṇī hotī”ti. “Yathā kathaṃ pana, bho gotama, ariyassa vinaye paccorohaṇī hoti? Sādhu me bhavaṃ gotamo tathā dhammaṃ desetu yathā ariyassa vinaye paccorohaṇī hotī”ti.
“Tena hi, brāhmaṇa, suṇāhi, sādhukaṃ manasi karohi; bhāsissāmī”ti. “Evaṃ, bho”ti kho jāṇussoṇi brāhmaṇo bhagavato paccassosi. Bhagavā etadavoca–
“Idha, brāhmaṇa, ariyasāvako iti paṭisañcikkhati– ‘pāṇātipātassa kho pāpako vipāko diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcā’ ti. So iti paṭisaṅkhāya pāṇātipātaṃ pajahati; pāṇātipātā paccorohati.
…Adinnādānassa kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya adinnādānaṃ pajahati; adinnādānā paccorohati.
…Kāmesumicchācārassa kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya kāmesumicchācāraṃ pajahati; kāmesumicchācārā paccorohati.
…Musāvādassa kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya musāvādaṃ pajahati; musāvādā paccorohati.
..Pisuṇāya vācāya kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya pisuṇaṃ vācaṃ pajahati; pisuṇāya vācāya paccorohati.
…Pharusāya vācāya kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya pharusaṃ vācaṃ pajahati; pharusāya vācāya paccorohati.
…Samphappalāpassa kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya samphappalāpaṃ pajahati; samphappalāpā paccorohati.
…Abhijjhāya kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya abhijjhaṃ pajahati; abhijjhāya paccorohati.
…Byāpādassa kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcāti. So iti paṭisaṅkhāya byāpādaṃ pajahati; byāpādā paccorohati.
…Micchādiṭṭhiyā kho pāpako vipāko– diṭṭhe ceva dhamme abhisamparāyañcā’ti. So iti paṭisaṅkhāya micchādiṭṭhiṃ pajahati; micchādiṭṭhiyā paccorohati. Evaṃ kho, brāhmaṇa, ariyassa vinaye paccorohaṇī hotī”ti.
“Aññathā kho, bho gotama, brāhmaṇānaṃ paccorohaṇī hoti, aññathā ca pana ariyassa vinaye paccorohaṇī hoti. Imissā, bho gotama, ariyassa vinaye paccorohaṇiyā brāhmaṇānaṃ paccorohaṇī kalaṃ nāgghati soḷasiṃ. Abhikkantaṃ, bho gotama …pe… upāsakaṃ maṃ bhavaṃ gotamo dhāretu ajjatagge pāṇupetaṃ saraṇaṃ gatan”ti. Paṭhamaṃ.