5.解脫的談論
1.總說
209.[同]之前的起源(因由)。
比丘們!有這三種解脫,哪三種?空解脫、無相解脫、無願解脫。比丘們!這是三種解脫。
此外更有六十八種解脫:空解脫、無相解脫、無願解脫、自身內
上升出來的解脫、從外部上升出來的解脫、從兩者上升出來的解脫、從自身內上升出來的四種解脫、從外部上升出來的四種解脫、從兩者上升出來的四種解脫、對從自身內上升出來隨順的四種解脫、對從外部上升出來隨順的四種解脫、對從兩者上升出來隨順的四種解脫、自身內上升出來安息的四種解脫、從外部上升出來安息的四種解脫、從兩者上升出來安息的四種解脫、「
有色者看見諸色」的解脫、「
內無色想者看見外諸色」的解脫、「
只志向『清淨的』」的解脫、虛空無邊處等至的解脫、識無邊處等至的解脫、
無所有處等至的解脫、
非想非非想處等至的解脫、
想受滅等至的解脫、暫時的解脫、
非暫時的解脫、一時的解脫、非一時的解脫、動(不穩定)的解脫、不動的解脫、世間的解脫、出世間的解脫、有漏的解脫、無煩惱的解脫、肉體(有味)的解脫、精神(無味)的解脫、比精神更精神的解脫、願求的解脫、無願的解脫、願求安息的解脫、被結縛的解脫、離結縛的解脫、單一的解脫、種種的解脫、想的解脫、智的解脫、清涼的解脫、禪的解脫、不執取後心的解脫。
2.說明
210.什麼是空解脫?這裡,到
林野的,或到樹下的,或到空屋的比丘像這樣深慮:「以我或我所這是空。」「在那裡他不做執著」為空解脫。這是空解脫。
什麼是無相解脫?這裡,到
林野的,或到樹下的,或到空屋的比丘像這樣深慮:「以我或我所這是空。」「在那裡他不做相」為無相解脫。這是無相解脫。
什麼是無願解脫?這裡,到
林野的,或到樹下的,或到空屋的比丘像這樣深慮:「以我或我所這是空。」「在那裡他不做願求」為無願解脫。這是無願解脫。
什麼是自身內上升出來的解脫?四種禪,這是自身內上升出來的解脫。什麼是從外部上升出來的解脫?四種無色等至,這是從外部上升出來的解脫。什麼是從兩者上升出來的解脫?四聖道,這是從從兩者上升出來的解脫。
哪些是從自身內上升出來的四種解脫?初禪從諸蓋上升出來;第二禪從諸尋伺上升出來;第三禪從喜上升出來;第四禪從樂苦上升出來,這些是從自身內上升出來的四種解脫。
哪些是從外部上升出來的四種解脫?虛空無邊處等至從色想、有對想、種種想上升出來;識無邊處等至從虛空無邊處想上升出來;無所有處等至從識無邊處想上升出來;非想非非想處等至從無所有處想上升出來,這些是從外部上升出來的四種解脫。
哪些是從兩者上升出來的四種解脫?須陀洹道從
有身見、疑、
戒禁取、
見煩惱潛在趨勢、
疑煩惱潛在趨勢上升出來;從其隨轉起的諸污染與諸蘊上升出來;從外部與一切相上升出來。一來道從粗的欲貪結、嫌惡結,從粗的
欲貪煩惱潛在趨勢、
嫌惡煩惱潛在趨勢上升出來,從其隨轉起的諸污染與諸蘊上升出來,從外部與一切相上升出來。不還道從殘餘的欲貪結、嫌惡結,從殘餘的欲貪煩惱潛在趨勢、嫌惡煩惱潛在趨勢上升出來,從其隨轉起的諸污染與諸蘊上升出來,從外部與一切相上升出來。阿羅漢道從色貪、無色貪、慢、掉舉、無明、
慢煩惱潛在趨勢、
有貪煩惱潛在趨勢、
無明煩惱潛在趨勢上升出來;從其隨轉起的諸污染與諸蘊上升出來;從外部與一切相上升出來。這些是從兩者上升出來的四種解脫。
211.哪些是對從自身內上升出來隨順的四種解脫?為了得到初禪之目的有尋、伺、喜、樂、心一境性;為了得到第二禪之目的……(中略)為了得到第三禪之目的……(中略)為了得到第四禪之目的有尋、伺、喜、樂、心一境性,這些是對從自身內上升出來隨順的四種解脫。
哪些是對從外部上升出來隨順的四種解脫?為了得到虛空無邊處等至之目的有尋、伺、喜、樂、心一境性;為了得到識無邊處等至之目的……(中略)為了得到無所有處等至之目的……(中略)為了得到非想非非想處等至之目的有尋、伺、喜、樂、心一境性,這些是對從外部上升出來隨順的四種解脫。
哪些是對從兩者上升出來隨順的四種解脫?為了得到須陀洹道之目的有無常隨看、苦隨看、無我隨看;為了得到一來道之目的……(中略)為了得到不還道之目的……(中略)為了得到阿羅漢道之目的有無常隨看、苦隨看、無我隨看,這些是對從兩者上升出來隨順的四種解脫。
哪些是自身內上升出來安息的四種解脫?初禪的得到或果報;第二禪的……(中略)的第三禪的……(中略)第四禪的得到或果報,這些是自身內上升出來安息的四種解脫。
哪些是外部上升出來安息的四種解脫?虛空無邊處等至的得到或果報;識無邊處等至的……(中略)無所有處等至的……(中略)非想非非想處等至的得到或果報,這些是外部上升出來安息的四種解脫。
哪些是兩者上升出來安息的四種解脫?對須陀洹道為須陀洹果;對一來道為一來果;對不還道為不還果;對阿羅漢道為阿羅漢果,這些是兩者上升出來安息的四種解脫。
212.如何是「有色者看見諸色」的解脫?在這裡,某些人作意各自自身內的青相,他得到青想,他善把握、善留心、善區別(界定)那個相,善把握、善留心、善區別那個相後,他集中心於外部的青相上,他得到青想,他善把握、善留心、善區別那個相,善把握、善留心、善區別那個相後,他練習、修習、多作,他這麼想:「這是自身內、外部、兩者的色。」而成為色想者。在這裡,某些人作意各自自身內的黃相……(中略)赤相……(中略)作意各自自身內的白相,他得到白想,他善把握、善留心、善區別那個相,善把握、善留心、善區別那個相後,他集中心於外部的白相上,他得到白想,他善把握、善留心、善區別那個相,善把握、善留心、善區別那個相後,他練習、修習、多作,他這麼想:「這是自身內、外部、兩者的色。」而成為色想者。這樣是「有色者看見諸色」的解脫。
如何是「自身內無色想者看見外諸色」的解脫?在這裡,某些人不作意各自自身內的青相,他沒得到青想,他集中心於外部的青相上,他得到青想,他善把握、善留心、善區別那個相,善把握、善留心、善區別那個相後,他練習、修習、多作,他這麼想:「自身內是無色的,這是外部的色。」而成為色想者。在這裡,某些人不作意各自自身內的黃相……(中略)赤相……(中略)不作意各自自身內的白相,他沒得到白想,他集中心於外部的白相上,他得到白想,他善把握、善留心、善區別那個相,善把握、善留心、善區別那個相後,他練習、修習、多作,他這麼想:「自身內是無色的,這是外部的色。」而成為色想者。這樣是「自身內無色想者看見外諸色」的解脫。
如何是「只志向『清淨的』」的解脫?在這裡,比丘以與慈俱行之心遍滿一方後而住,像這樣第二的,像這樣第三的,像這樣第四的,像這樣上下、橫向、到處,以對一切如對自己,以與慈俱行的、廣大的、變大的、無量的、無怨恨的、無瞋害的心遍滿全部世間後而住,以慈已修習的狀態眾生成為不厭逆的。以與悲俱行之心……(中略)以悲已修習的狀態眾生成為不厭逆的。以與喜悅俱行之心……(中略)以喜悅已修習的狀態眾生成為不厭逆的。以與
平靜俱行之心遍滿一方後而住……(中略)以平靜已修習的狀態眾生成為不厭逆的。這樣是「只志向『清淨的』」的解脫。
213.什麼是虛空無邊處等至的解脫?在這裡,比丘
從一切色想的超越,從
有對想的滅沒,從不作意種種想[而知]:「虛空是無邊的」,
進入後住於虛空無邊處,這是虛空無邊處等至的解脫。
什麼是識無邊處等至的解脫?在這裡,比丘超越一切虛空無邊處後[而知]:「識是無邊的」,進入後住於識無邊處,這是識無邊處等至的解脫。
什麼是無所有處等至的解脫?在這裡,比丘超越一切識無邊處後[而知]:「什麼都沒有」,進入後住於無所有處,這是無所有處等至的解脫。
什麼是非想非非想處等至的解脫?在這裡,比丘超越一切無所有處後,進入後住於非想非非想處,這是非想非非想處等至的解脫。
什麼是想受滅等至的解脫?在這裡,比丘超越一切非想非非想處後,進入後住於想受滅,這是想受滅等至的解脫。
什麼是暫時的解脫?四禪與四無色等至,這是暫時的解脫。
什麼是非暫時的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是非暫時的解脫。
什麼是一時的解脫?四禪與四無色等至,這是一時的解脫。
什麼是非一時的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是非一時的解脫。
什麼是動(不穩定)的解脫?四禪與四無色等至,這是動的解脫。
什麼是不動的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是不動的解脫。
什麼是世間的解脫?四禪與四無色等至,這是世間的解脫。
什麼是出世間的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是出世間的解脫。
什麼是有漏的解脫?四禪與四無色等至,這是有漏的解脫。
什麼是無煩惱的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是無煩惱的解脫。
什麼是肉體(有味)的解脫?
色關聯的解脫,這是肉體的解脫。
什麼是精神(無味)的解脫?無色關聯的解脫,這是精神的解脫。
什麼是比精神更精神的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是比精神更精神的解脫。
什麼是願求的解脫?四禪與四無色等至,這是願求的解脫。
什麼是無願的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是無願的解脫。
什麼是願求安息的解脫?初禪的得到或果報……(中略)非想非非想處等至的得到或果報,些願求安息的解脫。
什麼是被結縛的解脫?四禪與四無色等至,這是被結縛的解脫。
什麼是離結縛的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是離結縛的解脫。
什麼是單一的解脫?四聖道、四沙門果、涅槃,這是單一的解脫。
什麼是種種的解脫?四禪與四無色等至,這是種種的解脫。
214.什麼是想的解脫?會有一種想的解脫成為十種想的解脫;因所依、以法門而十種想的解脫成為一種想的解脫。如何會有?「無常隨看智從常想(想為常的)被解脫」為想的解脫;「苦隨看智從樂想被解脫」為想的解脫;「無我隨看智從真我想被解脫」為想的解脫;「厭隨看智從歡喜想被解脫」為想的解脫;「離貪隨看智從貪想被解脫」為想的解脫;「滅隨看智從集想被解脫」為想的解脫;「斷念隨看智從執著想被解脫」為想的解脫;「無相隨看智從相想被解脫」為想的解脫;「無願隨看智從願求想被解脫」為想的解脫;「空隨看智從執著想被解脫」為想的解脫[參看〈1.
智的談論〉41.段],這樣,會有一種想的解脫成為十種想的解脫;因所依、以法門而十種想的解脫成為一種想的解脫。
「在色上無常隨看智從常想被解脫」為想的解脫……(中略)「在色上空隨看智從執著想被解脫」為想的解脫,這樣,會有一種想的解脫成為十種想的解脫;因所依、以法門而十種想的解脫成為一種想的解脫。
在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上無常隨看智從常想被解脫」為想的解脫……(中略)「在老死上空隨看智從執著想被解脫」為想的解脫,這樣,會有一種想的解脫成為十種想的解脫;因所依、以法門而十種想的解脫成為一種想的解脫。這是想的解脫。
215.什麼是智的解脫?會有一種智的解脫成為十種智的解脫;因所依、以法門而十種智的解脫成為一種智的解脫。如何會有?「無常隨看如實智從迷妄為常的之無智被解脫」為智的解脫;「苦隨看如實智從迷妄為樂的之無智被解脫」為智的解脫;「無我隨看如實智從迷妄為真我之無智被解脫」為智的解脫;「厭隨看如實智從迷妄為歡喜之無智被解脫」為智的解脫;「離貪隨看如實智從迷妄為貪之無智被解脫」為智的解脫;「滅隨看如實智從迷妄為集之無智被解脫」為智的解脫;「斷念隨看如實智從迷妄為執著之無智被解脫」為智的解脫;「無相隨看如實智從迷妄為相之無智被解脫」為智的解脫;「無願隨看如實智從迷妄為願求之無智被解脫」為智的解脫;「空隨看如實智從迷妄為執著之無智被解脫」為智的解脫,這樣,會有一種智的解脫成為十種智的解脫;因所依、以法門而十種智的解脫成為一種智的解脫。
「在色上無常隨看如實智從迷妄為常的之無智被解脫」為智的解脫……(中略)「在色上空隨看如實智從迷妄為執著之無智被解脫」為智的解脫,這樣,會有一種智的解脫成為十種智的解脫;因所依、以法門而十種智的解脫成為一種智的解脫。
在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上無常隨看如實智從迷妄為常的之無智被解脫」為智的解脫……(中略)「在老死上空隨看如實智從迷妄為執著之無智被解脫」為智的解脫,這樣,會有一種智的解脫成為十種智的解脫;因所依、以法門而十種智的解脫成為一種智的解脫。這是智的解脫。
216.什麼是清涼的解脫?會有一種清涼的解脫成為十種清涼的解脫;因所依、以法門而十種清涼的解脫成為一種清涼的解脫。如何會有?「無常隨看無上清涼狀態智從關於常的之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「苦隨看無上清涼狀態智從關於樂的之熱惱、焦熱、苦惱解脫」為清涼的被解脫;「無我隨看無上清涼狀態智從關於真我之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「厭隨看無上清涼狀態智從關於歡喜之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「離貪隨看無上清涼狀態智從關於貪之熱惱、焦熱、苦惱解脫」為清涼的被解脫;「滅隨看無上清涼狀態智從關於集之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「斷念隨看無上清涼狀態智從關於執著之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「無相隨看無上清涼狀態智從關於相之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「無願隨看無上清涼狀態智從關於願求之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫;「空隨看無上清涼狀態智從關於執著之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫,這樣,會有一種清涼的解脫成為十種清涼的解脫;因所依、以法門而十種清涼的解脫成為一種清涼的解脫。
「在色上無常隨看無上清涼狀態智從關於常的之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫……(中略)「在色上空隨看無上清涼狀態智從關於執著之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫,這樣,會有一種清涼的解脫成為十種清涼的解脫;因所依、以法門而十種清涼的解脫成為一種清涼的解脫。
在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上無常隨看無上清涼狀態智從關於常的之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫……(中略)「在老死上空隨看無上清涼狀態智從關於執著之熱惱、焦熱、苦惱被解脫」為清涼的解脫,這樣,會有一種清涼的解脫成為十種清涼的解脫;因所依、以法門而十種清涼的解脫成為一種清涼的解脫。這是清涼的解脫。
217.什麼是禪的解脫?「他燃燒(修禪)離欲」為禪;「他使欲的意欲燃燒(他破壞欲的意欲)」為禪,「當燃燒時他被解脫」為禪的解脫;「當使之燃燒時他被解脫」為禪的解脫,「他們燃燒」為法,「他使之燃燒(他破壞)」為污染,「在燃燒與使之燃燒上他知道」為禪的解脫。「他燃燒無惡意」為禪;「他使惡意燃燒」為禪,「當燃燒時他被解脫」為禪的解脫;「當使之燃燒時他被解脫」為禪的解脫,「他們燃燒」為法,「他使之燃燒」為污染,「在燃燒與使之燃燒上他知道」為禪的解脫。「他燃燒光明想」為禪;「他使惛沈睡眠燃燒」為禪……(中略)「他燃燒不散亂」為禪;「他使掉舉燃燒」為禪……「他燃燒法的區別」為禪;「他使疑燃燒」為禪……「他燃燒智」為禪;「他使無明燃燒」為禪……「他燃燒欣悅」為禪;「他使不樂燃燒」為禪……「他燃燒初禪」為禪;「他使諸蓋燃燒」為禪……(中略)「他燃燒阿羅漢道」為禪;「他使一切污染燃燒」為禪,「當燃燒時他被解脫」為禪的解脫;「當使之燃燒時他被解脫」為禪的解脫,「他們燃燒」為法,「他使之燃燒」為污染,「在燃燒與使之燃燒上他知道」為禪的解脫。這是禪的解脫。
218.什麼是不執取後心的解脫?會有一種不執取後心的解脫成為十種不執取後心的解脫;因所依、以法門而十種不執取後心的解脫成為一種不執取後心的解脫。如何會有?「無常隨看智從執取為常的解脫」為不執取後心的被解脫;「苦隨看智從執取為樂的被解脫」為不執取後心的解脫;「無我隨看智從執取為真我被解脫」為不執取後心的解脫;「厭隨看智從執取為歡喜被解脫」為不執取後心的解脫;「離貪隨看智從執取為貪被解脫」為不執取後心的解脫;「滅隨看智從執取為集被解脫」為不執取後心的解脫;「斷念隨看智從執取為執著被解脫」為不執取後心的解脫;「無相隨看智從執取為相被解脫」為不執取後心的解脫;「無願隨看智從執取為願求被解脫」為不執取後心的解脫;「空隨看智從執取為執著被解脫」為不執取後心的解脫,這樣,會有一種不執取後心的解脫成為十種不執取後心的解脫;因所依、以法門而十種不執取後心的解脫成為一種不執取後心的解脫。
「在色上無常隨看智從執取為常的被解脫」為不執取後心的解脫……(中略)「在色上空隨看智從執取為執著被解脫」為不執取後心的解脫,這樣,會有一種不執取後心的解脫成為十種不執取後心的解脫;因所依、以法門而十種不執取後心的解脫成為一種不執取後心的解脫。
在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上無常隨看智從執取為常的被解脫」為不執取後心的解脫……(中略)「在老死上空隨看智從執取為執著被解脫」為不執取後心的解脫,這樣,會有一種不執取後心的解脫成為十種不執取後心的解脫;因所依、以法門而十種不執取後心的解脫成為一種不執取後心的解脫。這是不執取後心的解脫。
無常隨看智從多少執取被解脫?苦隨看智從多少執取被解脫?無我隨看智從多少執取被解脫?厭隨看智……(中略)離貪隨看智……滅隨看智……斷念隨看智……無相隨看智……無願隨看智……空隨看智從多少不執取被解脫?
無常隨看智從三種執取被解脫;苦隨看智從一種執取被解脫;無我隨看智從三種執取被解脫;厭隨看智從一種執取被解脫;離貪隨看智從一種執取被解脫;滅隨看智從四種執取被解脫;斷念隨看智從四種執取被解脫;無相隨看智從三種執取被解脫;無願隨看智從一種執取被解脫;空隨看智從三種執取被解脫。
無常隨看智從哪三種執取被解脫?從見取(見的執取)、
戒禁取、
[真]我論取(我語取),無常隨看智從這三種執取被解脫。苦隨看智從哪一種執取被解脫?從欲取,苦隨看智從這一種執取被解脫。無我隨看智從哪三種執取被解脫?從見取、戒禁取、[真]我論取,無我隨看智從這三種執取被解脫。厭隨看智從哪一種執取被解脫?從欲取,厭隨看智從這一種執取被解脫。離貪隨看智從哪一種執取被解脫?從欲取,離貪隨看智從這一種執取被解脫。滅隨看智從哪四種執取被解脫?從欲取、見取、戒禁取、[真]我論取,滅隨看智從這四種執取被解脫。斷念隨看智從哪四種執取被解脫?從欲取、見取、戒禁取、[真]我論取,斷念隨看智從這四種執取被解脫。無相隨看智從哪三種執取被解脫?從見取、戒禁取、[真]我論取,無相隨看智從這三種執取被解脫。無願隨看智從哪一種執取被解脫?從欲取,無願隨看智從這一種執取被解脫。空隨看智從哪三種執取被解脫?從見取、戒禁取、[真]我論取,空隨看智從這三種執取被解脫。
凡無常隨看智、無我隨看智、無相隨看智、空隨看智這四種智從三種執取被解脫:從見取、戒禁取、[真]我論取。凡苦隨看智、厭隨看智、離貪隨看智、無願隨看智這四種智從一種執取被解脫:從欲取。凡滅隨看智、斷念隨看智這二種智從四種執取被解脫:從欲取、見取、戒禁取、[真]我論取。這是不執取後心的解脫。
解脫的談論第一誦分[終了]。
219.又,這三解脫門導向世間的出離:為了一切行形成圓周限界的看見與為了心於無相界的進入;為了在一切行上意的鼓舞與為了心於無願界的進入;為了一切法更進一步的看見與為了心於空界的進入,這三解脫門導向世間的出離。
當他作意為無常的時諸行如何[對他]現起?當他作意為苦的時諸行如何現起?當他作意為無我的時諸行如何現起?當他作意為無常的時諸行[對他]現起為滅盡;當他作意為苦的時諸行現起為怖畏;當他作意為無我的時諸行現起為空。
當他作意為無常的時有富有什麼的心?當他作意為苦的時有富有什麼的心?當他作意為無我的時有富有什麼的心?當他作意為無常的時有富有勝解的心;當他作意為苦的時有富有寧靜(輕安)的心;當他作意為無我的時有富有智(吠陀)的心。
當他作意為無常的時得到哪個富有勝解的根?當他作意為苦的時得到哪個富有寧靜的根?當他作意為無我的時得到哪個富有智的根?當他作意為無常的時得到富有勝解的信根;當他作意為苦的時得到富有寧靜的定根;當他作意為無我的時得到富有智的慧根。
當富有勝解者作意為無常的時哪個根成為增上?對修習多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?誰修習?當富有寧靜者作意為苦的時哪個根成為增上?對修習多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?誰修習?當富有智者作意為無我的時哪個根成為增上?對修習多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?誰修習?當富有勝解者作意為無常的時信根成為增上,對修習[其它]四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,凡正行者他修習,沒有邪行者的根修習。當富有寧靜者作意為苦的時定根成為增上,對修習四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,凡正行者他修習,沒有邪行者的根修習。當富有智者作意為無我的時慧根成為增上,對修習四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,凡正行者他修習,沒有邪行者的根修習。
220.當富有勝解者作意為無常的時哪個根成為增上?對修習多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣?在貫通時哪個根成為增上?對貫通多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?以何義貫通?當富有寧靜者作意為苦的時哪個根成為增上?對修習多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣?在貫通時哪個根成為增上?對貫通多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?以何義貫通?當富有智者作意為無我的時哪個根成為增上?對修習多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣?在貫通時哪個根成為增上?對貫通多少根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?以何義貫通?
當富有勝解者作意為無常的時信根成為增上,對修習四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,在貫通時慧根成為增上,對貫通四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,以看見義貫通,這樣,當貫通時他修習;當修習時他貫通。當富有寧靜者作意為苦的時定根成為增上,對修習四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,在貫通時慧根成為增上,對貫通四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,以看見義貫通,這樣,當貫通時他修習;當修習時他貫通。當富有智者作意為無我的時慧根成為增上,對修習四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,在貫通時慧根成為增上,對貫通四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,以看見義貫通,這樣,當貫通時他修習;當修習時他貫通。
221.當他作意為無常的時哪個根成為極強的?以哪個根的極強狀態成為
信解脫者?當他作意為苦的時哪個根成為極強的?以哪個根的極強狀態成為
身證者?當他作意為無我的時哪個根成為極強的?以哪個根的極強狀態成為
達到見者?
當他作意為無常的時信根成為極強的,以信根的極強狀態成為信解脫者;當他作意為苦的時定根成為極強的,以定根的極強狀態成為身證者;當他作意為無我的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態成為達到見者。
「當他信時成為解脫者」為信解脫者;「以觸達狀態成為作證者」為身證者;「以看見狀態成為到達者」為達到見者。「當他信時他被解脫」為信解脫者;「首先觸達禪的接觸,後作證滅、涅槃」為身證者;「『諸行為苦,滅為樂』被知道、被看見、被發現、被作證、被以慧觸達」為達到見者。這個人凡為信解脫者、身證者、達到見者,會有這三個人:因所依、以法門而為信解脫者,也為身證者,也為達到見者。「會有」,如何會有?當他作意為無常的時信根成為極強的,以信根的極強狀態成為信解脫者;當他作意為苦的時信根[仍]成為極強的,以信根的極強狀態成為信解脫者;當他作意為無我的時信根[仍]成為極強的,以信根的極強狀態成為信解脫者,這樣這三個人因信根之力而成為信解脫者。
當他作意為苦的時定根成為極強的,以定根的極強狀態成為身證者;當他作意為無我的時定根成為極強的,以定根的極強狀態成為身證者;當他作意為無常的時定根成為極強的,以定根的極強狀態成為身證者,這樣這三個人因定根之力而成為身證者。
當他作意為無我的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態成為達到見者;當他作意為無常的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態成為達到見者;當他作意為苦的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態成為達到見者,這樣這三個人因慧根之力而成為達到見者。
這個人凡為信解脫者、身證者、達到見者,這樣會有這三個人:因所依、以法門而為信解脫者,也為身證者,也為達到見者。這個人凡為信解脫者、身證者、達到見者,會有這三個人:……(中略)其一就為信解脫者,另一為身證者,另一為達到見者。「會有」,如何會有?當他作意為無常的時信根成為極強的,以信根的極強狀態成為信解脫者;當他作意為苦的時定根成為極強的,以定根的極強狀態成為身證者;當他作意為無我的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態成為達到見者。這個人凡為信解脫者、身證者、達到見者,這樣會有這三個人:因所依、以法門而為信解脫者,也為身證者,也為達到見者;其一就為信解脫者,另一為身證者,另一為達到見者。
當他作意為無常的時信根成為極強的,以信根的極強狀態得到須陀洹道,因為那樣被稱為
隨信行者,四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,因信根之力而有四根的修習,凡任何因信根之力而得到須陀洹道者,那些全部都是隨信行的。
當他作意為無常的時信根成為極強的,以信根的極強狀態須陀洹果被作證,因為那樣被稱為信解脫者,四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,因信根之力而有四根的已修習、已善修習,凡任何因信根之力而須陀洹果已作證者,那些全部都是信解脫的。
當他作意為無常的時信根成為極強的,以信根的極強狀態得到一來道……(中略)一來果被作證……(中略)得到不還道……(中略)不還果被作證……(中略)得到阿羅漢道……(中略)阿羅漢[果]被作證,因為那樣被稱為信解脫者,四個根為它的隨行……(中略)為相應緣,因信根之力而有四根的已修習、已善修習,凡任何因信根之力而阿羅漢[果]已作證者,那些全部都是信解脫的。
當他作意為苦的時定根成為極強的,以定根的極強狀態得到須陀洹道,因為那樣被稱為身證者,四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,因定根之力而有四根的修習,凡任何因定根之力而得到須陀洹道者,那些全部都是身證的。
當他作意為苦的時定根成為極強的,以定根的極強狀態須陀洹果被作證……(中略)得到一來道……(中略)一來果被作證……(中略)得到不還道……(中略)不還果被作證……(中略)得到阿羅漢道……(中略)阿羅漢[果]被作證,因為那樣被稱為身證者,四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,因定根之力而有四根的已修習、已善修習,凡任何因定根之力而阿羅漢[果]已作證者,那些全部都是身證的。
當他作意為無我的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態得到須陀洹道,因為那樣被稱為
隨法行者,四個根為它的隨行……(中略)為相應緣,因慧根之力而有四根的修習,凡任何因慧根之力而得到須陀洹道者,那些全部都是隨法行的。
當他作意為我的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態須陀洹果被作證,因為那樣被稱為達到見者,四個根為它的隨行……(中略)為相應緣,因慧根之力而有四根的修習,凡任何因慧根之力而得到須陀洹道者,那些全部都是達到見的。
當他作意為我的時慧根成為極強的,以慧根的極強狀態得到一來道……(中略)一來果被作證……(中略)得到不還道……(中略)不還果被作證……(中略)得到阿羅漢道……(中略)阿羅漢[果]被作證,因為那樣被稱為達到見者,四個根為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣,因慧根之力而有四根的已修習、已善修習,凡任何因慧根之力而阿羅漢[果]已作證者,那些全部都是達到見的。
222.凡任何離欲已修習或修習或將修習;已證得或證得或將證得;已到達或到達或將到達;已得到或得到或將得到;已貫通或貫通或將貫通;已作證或作證或將作證;已觸達或觸達或將觸達;已到達或到達或將到達自在;已到達或到達或將到達完美;已到達或到達或將到到達無畏的者,他們全部因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
凡任何無惡意……(中略)光明想……不散亂……法的區別……智……欣悅……初禪……第二禪……第三禪……第四禪……虛空無邊處等至……識無邊處等至……無所有處等至……非想非非想處等至……無常隨看……苦隨看……無我隨看……厭隨看……離貪隨看……滅隨看……斷念隨看……滅盡隨看……消散隨看……變易隨看……無相隨看……無願隨看……空隨看……增上慧法毘婆舍那……如實智見……過患隨看……省察隨看…… 轉回隨看……須陀洹道……一來道……不還道……阿羅漢道……。
凡任何四念住……四正勤……四神足……五根……五力……七覺支……八支聖道……凡任何八解脫已修習或修習或將修習;已證得或證得或將證得;已到達或到達或將到達;已得到或得到或將得到;已貫通或貫通或將貫通;已作證或作證或將作證;已觸達或觸達或將觸達;已到達或到達或將到達自在;已到達或到達或將到達完美;已到達或到達或將到到達無畏的者,他們全部因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
凡任何四無礙解已到達或到達或將到達……(中略)他們全部因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
凡任何三明已貫通或貫通或將貫通……(中略)他們全部因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
凡任何三學已學習或學習或將學習;已作證或作證或將作證;已觸達或觸達或將觸達;已到達或到達或將到達自在;已到達或到達或將到達完美;已到達或到達或將到到達無畏的者,他們全部因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
凡任何遍知苦,捨斷集,作證滅,修習道者,他們全部因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
以多少行相有諦的貫通?以多少行相他貫通諸諦?以四個行相有諦的貫通;他以四個行相貫通諸諦。他貫通苦諦:遍知貫通,他貫通集諦:捨斷貫通,他貫通滅諦:作證貫通,他貫通道諦:修習貫通,以這四個行相有諦的貫通。當以這四個行相貫通諸諦時他因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
以多少行相有諦的貫通?以多少行相他貫通諸諦?以九個行相有諦的貫通;他以九個行相貫通諸諦。他貫通苦諦:遍知貫通,他貫通集諦:捨斷貫通,他貫通滅諦:作證貫通,他貫通道諦:修習貫通,以及對一切法:證知貫通,對一切行:遍知貫通,對一切不善法:捨斷貫通,對四道:修習貫通,對滅:作證貫通,以這九個行相有諦的貫通。當以這九個行相貫通諸諦時他因信根之力而為信解脫者;因定根之力而為身證者;因慧根之力而為達到見者。
第二誦分[終了]。
223.當他作意為無常的時諸行如何[對他]現起?當他作意為苦的時諸行如何現起?當他作意為無我的時諸行為如何現起?當他作意為無常的時諸行[對他]現起為滅盡;當他作意為苦的時諸行現起為怖畏;當他作意為無我的時諸行現起為空。[同219.段]
當他作意為無常的時有富有什麼的心?當他作意為苦的時有富有什麼的心?當他作意為無我的時有富有什麼的心?當他作意為無常的時有富有勝解的心;當他作意為苦的時有富有寧靜(輕安)的心;當他作意為無我的時有富有智(吠陀)的心。
當他作意為無常的時得到哪個富有勝解的解脫?當他作意為苦的時得到哪個富有寧靜的解脫?當他作意為無我的時得到哪個富有智的解脫?當他作意為無常的時得到富有勝解的無相解脫;當他作意為苦的時得到富有寧靜的無願解脫;當他作意為無我的時得到富有智的空解脫。
224.當富有勝解者作意為無常的時哪個解脫成為增上?對修習多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?誰修習?當富有寧靜者作意為苦的時哪個解脫成為增上?對修習多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?誰修習?當富有智者作意為無我的時哪個解脫成為增上?對修習多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?誰修習?
當富有勝解者作意為無常的時無相解脫成為增上?對修習[其它]二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,凡正行者他修習,沒有邪行者的解脫修習。當富有寧靜者作意為苦的時無願解脫成為增上,對修習二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,凡正行者他修習,沒有邪行者的解脫修習。當富有智者作意為無我的時空解脫成為增上,對修習二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,凡正行者他修習,沒有邪行者的解脫修習。
當富有勝解者作意為無常的時哪個解脫成為增上?對修習多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?在貫通時哪個解脫成為增上?對貫通多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?以何義貫通?當富有寧靜者作意為苦的時哪個解脫成為增上?對修習多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?在貫通時哪個解脫成為增上?對貫通多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?以何義貫通?當富有智者作意為無我的時哪個解脫成為增上?對修習多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣?、為一味?在貫通時哪個解脫成為增上?對貫通多少解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味?以何義修習?以何義貫通?
225.當富有勝解者作意為無常的時無相解脫成為增上,對修習二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,在貫通時無相解脫成為增上,對貫通二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,以看見義貫通,這樣,當貫通時他修習;當修習時他貫通。當富有寧靜者作意為苦的時無願解脫成為增上,對修習二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,在貫通時無願解脫成為增上,對貫通二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,以看見義貫通,這樣,當貫通時他修習;當修習時他貫通。當富有智者作意為無我的時空解脫成為增上,對修習二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,在貫通時空解脫成為增上,對貫通二個解脫為它的隨行、為俱生緣、為互相緣、為依止緣、為相應緣、為一味,以一味義修習,以看見義貫通,這樣,當貫通時他修習;當修習時他貫通。
226.當他作意為無常的時哪個解脫成為極強的?以哪個解脫的極強狀態成為信解脫者?當他作意為苦的時哪個解脫成為極強的?以哪個解脫的極強狀態成為身證者?當他作意為無我的時哪個解脫成為極強的?以哪個解脫的極強狀態成為達到見者?
當他作意為無常的時無相解脫成為極強的,以無相解脫的極強狀態成為信解脫者;當他作意為苦的時無願解脫成為極強的,以無願解脫的極強狀態成為身證者;當他作意為無我的時空解脫成為極強的,以空解脫的極強狀態成為達到見者。
「當他信時成為解脫者」為信解脫者;「以觸達狀態成為作證者」為身證者;「以看見狀態成為到達者」為達到見者。「當他信時他被解脫」為信解脫者;「首先觸達禪的接觸,後作證滅、涅槃」為身證者;「『諸行為苦,滅為樂』被知道、被看見、被發現、被作證、被以慧觸達」為達到見者。……(中略)凡任何離欲已修習或修習或將修習……(中略)[參看222.段]他們全部因無相解脫之力而為信解脫者;因無願解脫之力而為身證者;因空解脫之力而為達到見者。
凡任何無惡意……光明想……不散亂……凡任何遍知苦,捨斷集,作證滅,修習道者,他們全部因無相解脫之力而為信解脫者;因無願解脫之力而為身證者;因空解脫之力而為達到見者。
以多少行相有諦的貫通?以多少行相他貫通諸諦?以四個行相有諦的貫通;他以四個行相貫通諸諦。他貫通苦諦:遍知貫通,他貫通集諦:捨斷貫通,他貫通滅諦:作證貫通,他貫通道諦:修習貫通,以這四個行相有諦的貫通。當以這四個行相貫通諸諦時他因無相解脫之力而為信解脫者;因無願解脫之力而為身證者;因空解脫之力而為達到見者。
以多少行相有諦的貫通?以多少行相他貫通諸諦?以九個行相有諦的貫通;他以九個行相貫通諸諦。他貫通苦諦:遍知貫通……(中略)對滅:作證貫通,以這九個行相有諦的貫通。當以這九個行相貫通諸諦時他因無相解脫之力而為信解脫者;因無願解脫之力而為身證者;因空解脫之力而為達到見者。
227.當他作意為無常的時哪些法他如實知見?如何有正確地看見?如何與它隨行一切行被善見為無常的?如何懷疑被捨斷?當他作意為苦的時哪些法他如實知見?如何有正確地看見?如何與它隨行一切行被善見為無常的?如何懷疑被捨斷?當他作意為無我時哪些法他如實知見?如何有正確地看見?如何與它隨行一切行被善見為無常的?如何懷疑被捨斷?
當他作意為無常的時他如實知見相,因為那樣被稱為正確地看見,這樣與它隨行一切行被善見為無常的,在這裡懷疑被捨斷。當他作意為苦的時他如實知見流轉,因為那樣被稱為正確地看見,這樣與它隨行一切行被善見為苦的,在這裡懷疑被捨斷。當他作意為無我時他如實知見相與流轉,因為那樣被稱為正確地看見,這樣與它隨行一切行被善見為無我,在這裡懷疑被捨斷
「凡如實智、正確地看見、懷疑的度脫者,這些法是不同義理、不同辭句?或者是一種義理,僅辭句不同?」凡如實智、正確地看見、懷疑的度脫者,這些法為一種含義,但只是文辭不同。
當他作意為無常的時什麼[對他]現起為怖畏的?當他作意為苦的時什麼現起為怖畏的?當他作意為無我時什麼現起為怖畏的?當他作意為無常的時相現起為怖畏的;當他作意為苦的時流轉現起為怖畏的;當他作意為無我時相與流轉現起為怖畏的。
「凡在怖畏現起上的慧、凡在過患上[現起的]智、凡厭者,這些法是不同義理、不同辭句?或者是一種義理,僅辭句不同?」凡在怖畏現起上的慧、凡在過患上[現起的]智、凡厭者,這些法為一種含義,但只是文辭不同。
「凡無我隨看、空隨看者,這些法是不同義理、不同辭句?或者是一種義理,僅辭句不同?」凡無我隨看、空隨看者,這些法為一種含義,但只是文辭不同。
當他作意為無常的時省察什麼後生起智?當他作意為苦的時省察什麼後生起智?當他作意為無我時省察什麼後生起智?當他作意為無常的時省察相後生起智;當他作意為苦的時省察流轉後生起智;當他作意為無我時省察相與流轉後生起智。
「凡解脫的欲求、省察隨看、行捨者,這些法是不同義理、不同辭句?或者是一種義理,僅辭句不同?」凡解脫的欲求、省察隨看、行捨者,這些法為一種含義,但只是文辭不同。
當他作意為無常的時心從哪裡上升出來?心在何處躍入?當他作意為苦的時心從哪裡上升出來?心在何處躍入?當他作意為無我時心從哪裡上升出來?心在何處躍入?當他作意為無常的時心從相上升出來,心躍入於無相;當他作意為苦的時心從流轉上升出來,心躍入於不流轉;當他作意為無我時心從相與流轉上升出來,心躍入於無相、不流轉、滅、涅槃界。
「凡外部在上升出來轉回上的慧、種姓法[種姓智?]者,這些法是不同義理、不同辭句?或者是一種義理,僅辭句不同?」凡外部在上升出來轉回上的慧、種姓法者,這些法為一種含義,但只是文辭不同。
當他作意為無常的時被哪種解脫解脫?當他作意為苦的時被哪種解脫解脫?當他作意為無我時被哪種解脫解脫?當他作意為無常的時被無相解脫解脫;當他作意為苦的時被無願解脫解脫;當他作意為無我時被空解脫解脫。「凡[內外]兩者在上升出來轉回上的慧、道智者,這些法是不同義理、不同辭句?或者是一種義理,僅辭句不同?」凡[內外]兩者在上升出來轉回上的慧、道智者,這些法為一種含義,但只是文辭不同。
228.以多少行相三解脫有不同剎那?以多少行相三解脫有同一剎那?以四個行相三解脫有不同剎那;以七個行相三解脫有同一剎那。
以哪四個行相三解脫有不同剎那?以增上義、以確立義、以引發義、以出離義。如何以增上義三解脫有不同剎那?當他作意為無常的時無相解脫為增上;當他作意為苦的時無願解脫為增上;當他作意為無我時空解脫為增上,這樣,以增上義三解脫有不同剎那。
如何以確立義三解脫有不同剎那?當他作意為無常的時因無相解脫之力而確立心;當他作意為苦的時因無願解脫之力而確立心;當他作意為無我時因空解脫之力而確立心,這樣,以確立義三解脫有不同剎那。
如何以引發義三解脫有不同剎那?當他作意為無常的時因無相解脫之力而引發心(抽出心導向……);當他作意為苦的時因無願解脫之力而引發心;當他作意為無我時因空解脫之力而引發心,這樣,以引發義三解脫有不同剎那。
如何以出離義三解脫有不同剎那?當他作意為無常的時因無相解脫之力而出離(出發)[到]滅、涅槃;當他作意為苦的時因無願解脫之力而出離[到]滅、涅槃;當他作意為無我時因空解脫之力而出離[到]滅、涅槃,這樣,以出離義三解脫有不同剎那。以這四個行相三解脫有不同剎那。
以哪七個行相三解脫有同一剎那?以集合義、以達到義、以得到義、以貫通義、以作證義、以觸達義、以現觀義。如何以集合義、以達到義、以得到義、以貫通義、以作證義、以觸達義、以現觀義三解脫有同一剎那?「當他作意為無常的時從相被解脫」為無相解脫,「自從被解脫後,在那裡不願求」為無願解脫,「不論在何處都不願求,因為那為空」為空解脫,「因為它是空的,
因此它以相[空]為無相」為無相解脫,這樣,以集合義、以達到義、以得到義、以貫通義、以作證義、以觸達義、以現觀義三解脫有同一剎那。
「當他作意為苦的時從願求被解脫」為無願解脫,「不論在何處都不願求,因為那為空」為空解脫,「因為它是空的,因此它以相[空]為無相」為無相解脫,「因為它以相[空]為無相,不論在何處都不願求」為無願解脫,這樣,以集合義、以達到義、以得到義、以貫通義、以作證義、以觸達義、以現觀義三解脫有同一剎那。
「當他作意為無我時從執著被解脫」為空解脫,「因為它是空的,因此它以相[空]為無相」為無相解脫,「因為它以相[空]為無相,不論在何處都不願求」為無願解脫,「不論在何處都不願求,因為那為空」為空解脫,這樣,以集合義、以達到義、以得到義、以貫通義、以作證義、以觸達義、以現觀義三解脫有同一剎那。以這七個行相三解脫有同一剎那。
229.有解脫;有門;有解脫門,有解脫的敵對,有解脫的隨順,有轉回的解脫,有解脫的修習,有解脫的安息。
什麼是解脫?空解脫、無相解脫、無願解脫。什麼是空解脫?「無常隨看智從執著為常的被解脫」為空解脫;「苦隨看智從執著為樂的被解脫」為空解脫;「無我隨看智從執著為真我被解脫」為空解脫;「厭隨看智從執著為歡喜被解脫」為空解脫;「離貪隨看智從執著為貪被解脫」為空解脫;「滅隨看智從執著為集被解脫」為空解脫;「斷念隨看智從執著為執著被解脫」為空解脫;「無相隨看智從執著為相被解脫」為空解脫;「無願隨看智從執著為願求被解脫」為空解脫;「空隨看智從一切執著被解脫」為空解脫。
「在色上的無常隨看智從執著為常的被解脫」為空解脫……(中略)「在色上的空隨看智從一切執著被解脫」為空解脫;在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上無常隨看智從執著為常的被解脫」為空解脫……(中略)「在老死上的空隨看智從一切執著被解脫」為空解脫。這是空解脫。
什麼是無相解脫?「無常隨看智從常相(相為常的)被解脫」為無相解脫;「苦隨看智從樂相被解脫」為無相解脫;「無我隨看智從真我相被解脫」為無相解脫;「厭隨看智從歡喜相被解脫」為無相解脫;「離貪隨看智從貪相被解脫」為無相解脫;「滅隨看智從集相被解脫」為無相解脫;「斷念隨看智從執著相被解脫」為無相解脫;「無相隨看智從一切相被解脫」為無相解脫;「無願隨看智從願求相被解脫」為無相解脫;「空隨看智從執著相被解脫」為無相解脫。
「在色上的無常隨看智從常相被解脫」為無相解脫……(中略)「在色上的無相隨看智從一切相被解脫」為無相解脫;「在色上的無願隨看智從願求相被解脫」為無相解脫;「在色上的空隨看智從執著相被解脫」為無相解脫;在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上的無常隨看智從常相被解脫」為無相解脫……(中略)「在老死上的無{常}[相?]隨看智從從一切相被解脫」為無相解脫;「在老死上的無願隨看智被願求相被解脫」為無相解脫;「在老死上的空隨看智從執著相被解脫」為無相解脫。這是無相解脫。
什麼是無願解脫?「無常隨看智從願求為常的被解脫」為無願解脫;「苦隨看智從願求為樂的被解脫」為無願解脫;「無我隨看智從願求為真我被解脫」為無願解脫;「厭隨看智從願求為歡喜被解脫」為無願解脫;「離貪隨看智從願求為貪被解脫」為無願解脫;「滅隨看智從願求為集被解脫」為無願解脫;「斷念隨看智從願求為執著被解脫」為無願解脫;「無相隨看智從願求為相被解脫」為無願解脫;「無願隨看智從一切願求被解脫」為無願解脫;「空隨看智從願求為執著被解脫」為無願解脫。
「在色上的無常隨看智從願求為常的被解脫」為無願解脫……(中略)「在色上的無願隨看智從一切願求被解脫」為無願解脫;「在色上的空隨看智從願求為執著被解脫」為無願解脫;在受上……(中略)在想上……在諸行上……在識上……在眼上……(中略)「在老死上的無願隨看智從一切願求被解脫」為無願解脫;「在老死上的空隨看智從願求為執著被解脫」為無願解脫。這是無願解脫。這是解脫。
230.什麼是門?凡在那裡所生無過失、善的菩提分法,這是門。
什麼是解脫門?凡那些法的所緣:滅、涅槃,這是解脫門;解脫與門為解脫門,這是解脫門。
什麼是解脫的敵對?三不善根為解脫的敵對;三惡行為解脫的敵對;一切不善法為解脫的敵對,這是解脫的敵對。
什麼是解脫的隨順?三善根為解脫的隨順;三善行為解脫的隨順;一切善法為解脫的隨順,這是解脫的隨順。
什麼是轉回的解脫?想的轉回、意向的轉回(思的轉回)、心的轉回、智的轉回、解脫的轉回、諦的轉回。「當認知時他轉回」為想的轉回;「當意圖時他轉回」為意向的轉回;「當識知時他轉回」為心的轉回;「當作智時他轉回」為智的轉回;「當捨棄時他轉回」為解脫的轉回;「在真實義上他轉回」為諦的轉回。
想的轉回處即意向的轉回處;意向的轉回處即想的轉回處,想的轉回、意向的轉回處即心的轉回處;心的轉回處即想的轉回、意向的轉回處,想的轉回、意向的轉回、心的轉回處即智的轉回處;智的轉回處即想的轉回、意向的轉回、心的轉回處,想的轉回、意向的轉回、心的轉回、智的轉回處即解脫的轉回處;解脫的轉回處即想的轉回、意向的轉回、心的轉回、智的轉回處,想的轉回、意向的轉回、心的轉回、智的轉回、解脫的轉回處即諦的轉回處;諦的轉回處即想的轉回、意向的轉回、心的轉回、智的轉回、解脫的轉回處。
什麼是解脫的修習?對初禪以練習修習、
多作;對第二禪以練習修習、多作;對第三禪以練習修習、多作;對第四禪以練習修習、多作;對虛空無邊處等至以練習修習、多作;對識無邊處等至……(中略)對無所有處等至……對非想非非想處等至以練習修習、多作;對須陀洹道以練習修習、多作;對一來道以練習修習、多作;對不還道道以練習修習、多作;對阿羅漢道道以練習修習、多作,這是解脫的修習。
什麼是解脫的安息?初禪的得到或果報;第二禪的得到或果報;第三禪的……(中略)第四禪的得到或果報;虛空無邊處等至的……識無邊處等至的……無所有處等至的……非想非非想處等至的得到或果報;對須陀洹道為須陀洹果;對一來道為一來果;對不還道為不還果;對阿羅漢道為阿羅漢果,這是解脫的安息。
第三誦分[終了]。
解脫的談論終了。
5. Vimokkhakathā
1. Uddeso
209. Purimanidānaṃ . ‘‘Tayome, bhikkhave, vimokkhā. Katame tayo? Suññato vimokkho, animitto vimokkho, appaṇihito vimokkho – ime kho, bhikkhave, tayo vimokkhā.
‘‘Api ca, aṭṭhasaṭṭhi vimokkhā – suññato vimokkho, animitto vimokkho, appaṇihito vimokkho; ajjhattavuṭṭhāno vimokkho, bahiddhāvuṭṭhāno vimokkho, dubhato vuṭṭhāno vimokkho; ajjhattavuṭṭhānā cattāro vimokkhā, bahiddhāvuṭṭhānā cattāro vimokkhā, dubhato vuṭṭhānā cattāro vimokkhā; ajjhattavuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā, bahiddhāvuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā, dubhato vuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā; ajjhattavuṭṭhānapaṭippassaddhī [ajjhattavuṭṭhānā paṭippassddhī (syā.)] cattāro vimokkhā, bahiddhāvuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā, dubhato vuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā; rūpī rūpāni passatīti vimokkho, ajjhattaṃ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passatīti vimokkho, subhaṃ teva adhimutto hotīti vimokkho; ākāsānañcāyatanasamāpatti vimokkho, viññāṇañcāyatanasamāpatti vimokkho, ākiñcaññāyatanasamāpatti vimokkho; nevasaññānāsaññāyatanasamāpatti vimokkho, saññāvedayitanirodhasamāpatti vimokkho; samayavimokkho, asamayavimokkho; sāmayiko vimokkho, asāmayiko vimokkho; kuppo vimokkho, akuppo vimokkho; lokiyo vimokkho, lokuttaro vimokkho; sāsavo vimokkho, anāsavo vimokkho; sāmiso vimokkho, nirāmiso vimokkho; nirāmisānirāmisataro vimokkho, paṇihito vimokkho, appaṇihito vimokkho, paṇihitappaṭippassaddhi vimokkho; saññutto vimokkho, visaññutto vimokkho; ekattavimokkho, nānattavimokkho, saññāvimokkho, ñāṇavimokkho; sītisiyāvimokkho [sītīsiyāvimokkho (sī. aṭṭha.)], jhānavimokkho, anupādācittassa vimokkho’’.
2. Niddeso
210. Katamo suññato vimokkho? Idha bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati – ‘‘suññamidaṃ attena vā attaniyena vā’’ti. So tattha abhinivesaṃ na karotīti – suññato vimokkho. Ayaṃ suññato vimokkho.
Katamo animitto vimokkho? Idha bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati – ‘‘suññamidaṃ attena vā attaniyena vā’’ti. So tattha nimittaṃ na karotīti – animitto vimokkho. Ayaṃ animitto vimokkho.
Katamo appaṇihito vimokkho? Idha bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati – ‘‘suññamidaṃ attena vā attaniyena vā’’ti. So tattha paṇidhiṃ na karotīti – appaṇihito vimokkho. Ayaṃ appaṇihito vimokkho.
Katamo ajjhattavuṭṭhāno vimokkho? Cattāri jhānāni – ayaṃ ajjhattavuṭṭhāno vimokkho. Katamo bahiddhāvuṭṭhāno vimokkho? Catasso arūpasamāpattiyo – ayaṃ bahiddhāvuṭṭhāno vimokkho. Katamo dubhato vuṭṭhāno vimokkho? Cattāro ariyamaggā – ayaṃ dubhato vuṭṭhāno vimokkho.
Katame ajjhattavuṭṭhānā cattāro vimokkhā? Paṭhamaṃ jhānaṃ nīvaraṇehi vuṭṭhāti. Dutiyaṃ jhānaṃ vitakkavicārehi vuṭṭhāti. Tatiyaṃ jhānaṃ pītiyā vuṭṭhāti. Catutthaṃ jhānaṃ sukhadukkhehi vuṭṭhāti. Ime ajjhattavuṭṭhānā cattāro vimokkhā.
Katame bahiddhāvuṭṭhānā cattāro vimokkhā? Ākāsānañcāyatanasamāpatti rūpasaññāya paṭighasaññāya nānattasaññāya vuṭṭhāti. Viññāṇañcāyatanasamāpatti ākāsānañcāyatanasaññāya vuṭṭhāti. Ākiñcaññāyatanasamāpatti viññāṇañcāyatanasaññāya vuṭṭhāti. Nevasaññānāsaññāyatanasamāpatti ākiñcaññāyatanasaññāya vuṭṭhāti. Ime bahiddhāvuṭṭhānā cattāro vimokkhā.
Katame dubhato vuṭṭhānā cattāro vimokkhā? Sotāpattimaggo sakkāyadiṭṭhivicikicchāsīlabbataparāmāsā diṭṭhānusayā vicikicchānusayā vuṭṭhāti, tadanuvattakakilesehi ca khandhehi ca vuṭṭhāti, bahiddhā ca sabbanimittehi vuṭṭhāti. Sakadāgāmimaggo oḷārikā kāmarāgasaññojanā paṭighasaññojanā oḷārikā kāmarāgānusayā paṭighānusayā vuṭṭhāti, tadanuvattakakilesehi ca khandhehi ca vuṭṭhāti, bahiddhā ca sabbanimittehi vuṭṭhāti . Anāgāmimaggo anusahagatā kāmarāgasaññojanā paṭighasaññojanā anusahagatā kāmarāgānusayā paṭighānusayā vuṭṭhāti, tadanuvattakakilesehi ca khandhehi ca vuṭṭhāti, bahiddhā ca sabbanimittehi vuṭṭhāti. Arahattamaggo rūparāgā arūparāgā mānā uddhaccā avijjāya mānānusayā bhavarāgānusayā avijjānusayā vuṭṭhāti, tadanuvattakakilesehi ca khandhehi ca vuṭṭhāti, bahiddhā ca sabbanimittehi vuṭṭhāti. Ime dubhato vuṭṭhānā cattāro vimokkhā.
211. Katame ajjhattavuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā? Paṭhamaṃ jhānaṃ paṭilābhatthāya vitakko ca vicāro ca pīti ca sukhañca cittekaggatā ca, dutiyaṃ jhānaṃ paṭilābhatthāya…pe… tatiyaṃ jhānaṃ paṭilābhatthāya…pe… catutthaṃ jhānaṃ paṭilābhatthāya vitakko ca vicāro ca pīti ca sukhañca cittekaggatā ca – ime ajjhattavuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā.
Katame bahiddhāvuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā? Ākāsānañcāyatanasamāpattiṃ paṭilābhatthāya vitakko ca vicāro ca pīti ca sukhañca cittekaggatā ca, viññāṇañcāyatanasamāpattiṃ…pe… ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ …pe… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiṃ paṭilābhatthāya vitakko ca vicāro ca pīti ca sukhañca cittekaggatā ca – ime bahiddhāvuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā.
Katame dubhato vuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā? Sotāpattimaggaṃ paṭilābhatthāya aniccānupassanā,dukkhānupassanā,anattānupassanā. Sakadāgāmimaggaṃ paṭilābhatthāya…pe… anāgāmimaggaṃ paṭilābhatthāya…pe… arahattamaggaṃ paṭilābhatthāya aniccānupassanā,dukkhānupassanā,anattānupassanā – ime dubhato vuṭṭhānānaṃ anulomā cattāro vimokkhā.
Katame ajjhattavuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā? Paṭhamassa jhānassa paṭilābho vā vipāko vā, dutiyassa jhānassa…pe… tatiyassa jhānassa…pe… catutthassa jhānassa paṭilābho vā vipāko vā – ime ajjhattavuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā.
Katame bahiddhāvuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā? Ākāsānañcāyatanasamāpattiyā paṭilābho vā vipāko vā, viññāṇañcāyatanasamāpattiyā…pe… ākiñcaññāyatanasamāpattiyā…pe… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā paṭilābho vā vipāko vā – ime bahiddhāvuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā.
Katame dubhato vuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā? Sotāpattimaggassa sotāpattiphalaṃ, sakadāgāmimaggassa sakadāgāmiphalaṃ, anāgāmimaggassa anāgāmiphalaṃ, arahattamaggassa arahattaphalaṃ – ime dubhato vuṭṭhānapaṭippassaddhī cattāro vimokkhā.
212. Kathaṃ rūpī rūpāni passatīti – vimokkho? Idhekacco ajjhattaṃ paccattaṃ nīlanimittaṃ manasikaroti, nīlasaññaṃ paṭilabhati. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ karoti, sūpadhāritaṃ upadhāreti, svāvatthitaṃ avatthāpeti. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ katvā sūpadhāritaṃ [supadhāritaṃ (ka.)] upadhāretvā svāvatthitaṃ avatthāpetvā bahiddhā nīlanimitte cittaṃ upasaṃharati, nīlasaññaṃ paṭilabhati. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ karoti, sūpadhāritaṃ upadhāreti, svāvatthitaṃ avatthāpeti. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ katvā upadhāretvā svāvatthitaṃ avatthāpetvā āsevati bhāveti bahulīkaroti. Tassa evaṃ hoti – ‘‘ajjhattañca bahiddhā ca ubhayamidaṃ rūpa’’nti, rūpasaññī hoti. Idhekacco ajjhattaṃ paccattaṃ pītanimittaṃ…pe… lohitanimittaṃ…pe… odātanimittaṃ manasikaroti, odātasaññaṃ paṭilabhati. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ karoti, sūpadhāritaṃ upadhāreti, svāvatthitaṃ avatthāpeti. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ katvā sūpadhāritaṃ upadhāretvā svāvatthitaṃ avatthāpetvā bahiddhā odātanimitte cittaṃ upasaṃharati, odātasaññaṃ paṭilabhati. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ karoti, sūpadhāritaṃ upadhāreti, svāvatthitaṃ avatthāpeti. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ katvā sūpadhāritaṃ upadhāretvā svāvatthitaṃ avatthāpetvā āsevati bhāveti bahulīkaroti. Tassa evaṃ hoti – ‘‘ajjhattañca bahiddhā ca ubhayamidaṃ rūpa’’nti, rūpasaññī hoti. Evaṃ rūpī rūpāni passatīti – vimokkho.
Kathaṃ ajjhattaṃ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passatīti – vimokkho? Idhekacco ajjhattaṃ paccattaṃ nīlanimittaṃ na manasikaroti, nīlasaññaṃ na paṭilabhati; bahiddhā nīlanimitte cittaṃ upasaṃharati, nīlasaññaṃ paṭilabhati. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ karoti, sūpadhāritaṃ upadhāreti, svāvatthitaṃ avatthāpeti. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ katvā sūpadhāritaṃ upadhāretvā svāvatthitaṃ avatthāpetvā āsevati bhāveti bahulīkaroti. Tassa evaṃ hoti – ‘‘ajjhattaṃ arūpaṃ, bahiddhā rūpamida’’nti, rūpasaññī hoti. Idhekacco ajjhattaṃ paccattaṃ pītanimittaṃ…pe… lohitanimittaṃ…pe… odātanimittaṃ na manasikaroti, odātasaññaṃ na paṭilabhati; bahiddhā odātanimitte cittaṃ upasaṃharati, odātasaññaṃ paṭilabhati. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ karoti, sūpadhāritaṃ upadhāreti, svāvatthitaṃ avatthāpeti. So taṃ nimittaṃ suggahitaṃ katvā sūpadhāritaṃ upadhāretvā svāvatthitaṃ avatthāpetvā āsevati bhāveti bahulīkaroti. Tassa evaṃ hoti – ‘‘ajjhattaṃ arūpaṃ bahiddhā rūpamida’’nti, rūpasaññī hoti. Evaṃ ajjhattaṃ arūpasaññī bahiddhā rūpāni passatīti – vimokkho.
Kathaṃ ‘‘subha’’nteva adhimutto hotīti – vimokkho? Idha bhikkhu mettāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ. Iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaṃ lokaṃ mettāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyāpajjena [abyāpajjhena (syā.)] pharitvā viharati. Mettāya bhāvitattā sattā appaṭikūlā honti. Karuṇāsahagatena cetasā…pe… karuṇāya bhāvitattā sattā appaṭikūlā honti. Muditāsahagatena cetasā…pe… muditāya bhāvitattā sattā appaṭikūlā honti. Upekkhāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati…pe… upekkhāya bhāvitattā sattā appaṭikūlā honti. Evaṃ ‘‘subhaṃ’’ teva adhimutto hotīti – vimokkho.
213. Katamo ākāsānañcāyatanasamāpatti vimokkho? Idha bhikkhu sabbaso rūpasaññānaṃ samatikkamā paṭighasaññānaṃ atthaṅgamā nānattasaññānaṃ amanasikārā ‘‘ananto ākāso’’ti ākāsānañcāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ ākāsānañcāyatanasamāpatti vimokkho.
Katamo viññāṇañcāyatanasamāpatti vimokkho? Idha bhikkhu sabbaso ākāsānañcāyatanaṃ samatikkamma ‘‘anantaṃ viññāṇa’’nti viññāṇañcāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ viññāṇañcāyatanasamāpatti vimokkho.
Katamo ākiñcaññāyatanasamāpatti vimokkho? Idha bhikkhu sabbaso viññāṇañcāyatanaṃ samatikkamma ‘‘natthi kiñcī’’ti ākiñcaññāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ ākiñcaññāyatanasamāpatti vimokkho .
Katamo nevasaññānāsaññāyatanasamāpatti vimokkho? Idha bhikkhu sabbaso ākiñcaññāyatanaṃ samatikkamma nevasaññānāsaññāyatanaṃ upasampajja viharati – ayaṃ nevasaññānāsaññāyatanasamāpatti vimokkho.
Katamo saññāvedayitanirodhasamāpatti vimokkho? Idha bhikkhu sabbaso nevasaññānāsaññāyatanaṃ samatikkamma saññāvedayitanirodhaṃ upasampajja viharati – ayaṃ saññāvedayitanirodhasamāpatti vimokkho.
Katamo samayavimokkho? Cattāri ca jhānāni catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ samayavimokkho.
Katamo asamayavimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ asamayavimokkho.
Katamo sāmayiko vimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ sāmayiko vimokkho.
Katamo asāmayiko vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ asāmayiko vimokkho.
Katamo kuppo vimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ kuppo vimokkho.
Katamo akuppo vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ akuppo vimokkho.
Katamo lokiyo vimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ lokiyo vimokkho.
Katamo lokuttaro vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ lokuttaro vimokkho.
Katamo sāsavo vimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ sāsavo vimokkho.
Katamo anāsavo vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ anāsavo vimokkho.
Katamo sāmiso vimokkho? Rūpappaṭisaññutto vimokkho – ayaṃ sāmiso vimokkho.
Katamo nirāmiso vimokkho? Arūpappaṭisaññutto vimokkho – ayaṃ nirāmiso vimokkho.
Katamo nirāmisā nirāmisataro vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ nirāmisānirāmisataro vimokkho.
Katamo paṇihito vimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ paṇihito vimokkho. Katamo appaṇihito vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ appaṇihito vimokkho.
Katamo paṇihitappaṭippassaddhi vimokkho? Paṭhamassa jhānassa paṭilābho vā vipāko vā …pe… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā paṭilābho vā vipāko vā – ayaṃ paṇihitappaṭippassaddhi vimokkho.
Katamo saññutto vimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ saññutto vimokkho.
Katamo visaññutto vimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ visaññutto vimokkho.
Katamo ekattavimokkho? Cattāro ca ariyamaggā, cattāri ca sāmaññaphalāni, nibbānañca – ayaṃ ekattavimokkho.
Katamo nānattavimokkho? Cattāri ca jhānāni, catasso ca arūpasamāpattiyo – ayaṃ nānattavimokkho.
214. Katamo saññāvimokkho? Siyā eko saññāvimokkho dasa saññāvimokkhā honti, dasa saññāvimokkhā eko saññāvimokkho hoti, vatthuvasena pariyāyena. Kathañca siyā? Aniccānupassanāñāṃ niccato saññāya muccatīti – saññāvimokkho . Dukkhānupassanāñāṃ sukhato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Anattānupassanāñāṇaṃ attato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Nibbidānupassanāñāṇaṃ nandiyā saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Virāgānupassanāñāṇaṃ rāgato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Nirodhānupassanāñāṇaṃ samudayato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ ādānato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Animittānupassanāñāṇaṃ nimittato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ paṇidhiyā saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Evaṃ siyā eko saññāvimokkho dasa saññāvimokkhā honti, dasa saññāvimokkhā eko saññāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Rūpe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato saññāya muccatīti – saññāvimokkho…pe… rūpe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato saññāya muccatīti – saññāvimokkho. Evaṃ siyā eko saññāvimokkho dasa saññāvimokkhā honti, dasa saññāvimokkhā eko saññāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Vedanāya…pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato saññāya muccatīti – saññāvimokkho…pe… jarāmaraṇe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato saññāya muccatīti – saññāvimokkho . Evaṃ siyā, eko saññāvimokkho dasa saññāvimokkhā honti, dasa saññāvimokkhā eko saññāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena – ayaṃ saññāvimokkho.
215. Katamo ñāṇavimokkho? Siyā eko ñāṇavimokkho dasa ñāṇavimokkhā honti, dasa ñāṇavimokkhā eko ñāṇavimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena siyāti . Kathañca siyā? Aniccānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ niccato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Dukkhānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ sukhato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Anattānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ attato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Nibbidānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ nandiyā sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Virāgānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ rāgato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Nirodhānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ samudayato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Paṭinissaggānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ ādānato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Animittānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ nimittato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Appaṇihitānupassanā thābhūtaṃ ñāṇaṃ paṇidhiyā sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Suññatānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ abhinivesato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Evaṃ siyā eko ñāṇavimokkho dasa ñāṇavimokkhā honti, dasa ñāṇavimokkhā eko ñāṇavimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Rūpe aniccānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ niccato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho…pe… rūpe suññatānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ abhinivesato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Evaṃ siyā eko ñāṇavimokkho dasa ñāṇavimokkhā honti, dasa ñāṇavimokkhā eko ñāṇavimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Vedanāya …pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ niccato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho…pe… jarāmaraṇe suññatānupassanā yathābhūtaṃ ñāṇaṃ abhinivesato sammohā aññāṇā muccatīti – ñāṇavimokkho. Evaṃ siyā eko ñāṇavimokkho dasa ñāṇavimokkhā honti, dasa ñāṇavimokkhā eko ñāṇavimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena – ayaṃ ñāṇavimokkho.
216. Katamo sītisiyāvimokkho? Siyā eko sītisiyāvimokkho dasa sītisiyāvimokkhā honti, dasa sītisiyāvimokkhā eko sītisiyāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena siyāti. Kathañca siyā? Aniccānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ niccato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Dukkhānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ sukhato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Anattānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ attato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Nibbidānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ nandiyā santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Virāgānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ rāgato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho . Nirodhānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ samudayato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Paṭinissaggānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ ādānato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Animittānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ nimittato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Appaṇihitānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ paṇidhiyā santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Suññatānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ abhinivesato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Evaṃ siyā eko sītisiyāvimokkho dasa sītisiyāvimokkhā honti, dasa sītisiyāvimokkhā eko sītisiyāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Rūpe aniccānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ niccato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho…pe… rūpe suññatānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ abhinivesato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Evaṃ siyā eko sītisiyāvimokkho dasa sītisiyāvimokkhā honti, dasa sītisiyāvimokkhā eko sītisiyāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Vedanāya…pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ niccato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho…pe… jarāmaraṇe suññatānupassanā anuttaraṃ sītibhāvaṃ ñāṇaṃ abhinivesato santāpapariḷāhadarathā muccatīti – sītisiyāvimokkho. Evaṃ siyā eko sītisiyāvimokkho dasa sītisiyāvimokkhā honti, dasa sītisiyāvimokkhā eko sītisiyāvimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena – ayaṃ sītisiyāvimokkho.
217. Katamo jhānavimokkho? Nekkhammaṃ jhāyatīti [jāyatīti (syā.)] jhānaṃ. Kāmacchandaṃ jhāpetīti – jhānaṃ. Jhāyanto [jāyanto (syā.)] muccatīti – jhānavimokkho. Jhāpento muccatīti – jhānavimokkho. Jhāyantīti – dhammā. Jhāpetīti – kilese. Jhāte ca jhāpe ca jānātīti – jhānavimokkho. Abyāpādo jhāyatīti – jhānaṃ. Byāpādaṃ jhāpetīti – jhānaṃ. Jhāyanto muccatīti – jhānavimokkho. Jhāpento muccatīti – jhānavimokkho. Jhāyantīti – dhammā. Jhāpetīti – kilese. Jhāte ca jhāpe ca jānātīti – jhānavimokkho. Ālokasaññā jhāyatīti – jhānaṃ. Thinamiddhaṃ jhāpetīti – jhānaṃ…pe… avikkhepo jhāyatīti – jhānaṃ. Uddhaccaṃ jhāpetīti – jhānaṃ. Dhammavavatthānaṃ jhāyatīti – jhānaṃ. Vicikicchaṃ jhāpetīti – jhānaṃ. Ñāṇaṃ jhāyatīti – jhānaṃ. Avijjaṃ jhāpetīti – jhānaṃ. Pāmojjaṃ jhāyatīti – jhānaṃ. Aratiṃ jhāpetīti – jhānaṃ. Paṭhamaṃ jhānaṃ jhāyatīti – jhānaṃ. Nīvaraṇe jhāpetīti – jhānaṃ…pe… arahattamaggo jhāyatīti – jhānaṃ. Sabbakilese jhāpetīti – jhānaṃ. Jhāyanto muccatīti – jhānavimokkho. Jhāpento muccatīti – jhānavimokkho. Jhāyantīti – dhammā. Jhāpetīti – kilese. Jhāte ca jhāpe ca jānātīti – jhānavimokkho – ayaṃ jhānavimokkho.
218. Katamo anupādā cittassa vimokkho? Siyā eko anupādācittassa vimokkho dasa anupādācittassa vimokkhā honti, dasa anupādācittassa vimokkhā eko anupādācittassa vimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena siyāti . Kathañca siyā? Aniccānupassanāñāṇaṃ niccato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Dukkhānupassanāñāṇaṃ sukhato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Anattānupassanāñāṇaṃ attato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Nibbidānupassanāñāṇaṃ nandiyā upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Virāgānupassanāñāṇaṃ rāgato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Nirodhānupassanāñāṇaṃ samudayato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ ādānato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Animittānupassanāñāṇaṃ nimittato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ paṇidhiyā upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Evaṃ siyā eko anupādācittassa vimokkho dasa anupādācittassa vimokkhā honti, dasa anupādācittassa vimokkhā eko anupādācittassa vimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Rūpe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho…pe… rūpe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Evaṃ siyā eko anupādācittassa vimokkho dasa anupādācittassa vimokkhā honti, dasa anupādācittassa vimokkhā eko anupādācittassa vimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Vedanāya…pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho…pe… jarāmaraṇe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato upādānā muccatīti – anupādācittassa vimokkho. Evaṃ siyā eko anupādācittassa vimokkho dasa anupādācittassa vimokkhā honti, dasa anupādācittassa vimokkhā eko anupādācittassa vimokkho hoti vatthuvasena pariyāyena.
Aniccānupassanāñāṇaṃ katihupādānehi muccati? Dukkhānupassanāñāṇaṃ katihupādānehi muccati? Anattānupassanāñāṇaṃ katihupādānehi muccati? Nibbidānupassanāñāṇaṃ…pe… virāgānupassanāñāṇaṃ… nirodhānupassanāñāṇaṃ… paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ… animittānupassanāñāṇaṃ… appaṇihitānupassanāñāṇaṃ… suññatānupassanāñāṇaṃ katihupādānehi muccatīti?
Aniccānupassanāñāṇaṃ tīhupādānehi muccati. Dukkhānupassanāñāṇaṃ ekupādānā muccati. Anattānupassanāñāṇaṃ tīhupādānehi muccati. Nibbidānupassanāñāṇaṃ ekupādānā muccati. Virāgānupassanāñāṇaṃ ekupādānā muccati. Nirodhānupassanāñāṇaṃ catūhupādānehi muccati. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ catūhupādānehi muccati. Animittānupassanāñāṇaṃ tīhupādānehi muccati. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ ekupādānā muccati. Suññatānupassanāñāṇaṃ tīhupādānehi muccati.
Aniccānupassanāñāṇaṃ katamehi tīhupādānehi muccati? Diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – aniccānupassanāñāṇaṃ imehi tīhupādānehi muccati. Dukkhānupassanāñāṇaṃ katamā ekupādānā [ekūpādānā (sī. aṭṭha.)] muccati? Kāmupādānā – dukkhānupassanāñāṇaṃ idaṃ ekupādānā muccati. [imā ekupādānā (syā.)] Anattānupassanāñāṇaṃ katamehi tīhupādānehi muccati? Diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – anattānupassanāñāṇaṃ imehi tīhupādānehi muccati. Nibbidānupassanāñāṇaṃ katamā ekupādānā muccati? Kāmupādānā – nibbidānupassanāñāṇaṃ idaṃ ekupādānā muccati. Virāgānupassanāñāṇaṃ katamā ekupādānā muccati? Kāmupādānā – virāgānupassanāñāṇaṃ idaṃ ekupādānā muccati. Nirodhānupassanāñāṇaṃ katamehi catūhupādānehi muccati? Kāmupādānā, diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – nirodhānupassanāñāṇaṃ imehi catūhupādānehi muccati. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ katamehi catūhupādānehi muccati? Kāmupādānā, diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ imehi catūhupādānehi muccati. Animittānupassanāñāṇaṃ katamehi tīhupādānehi muccati? Diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – animittānupassanāñāṇaṃ imehi tīhupādānehi muccati. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ katamā ekupādānā muccati? Kāmupādānā – appaṇihitānupassanāñāṇaṃ idaṃ ekupādānā muccati. Suññatānupassanāñāṇaṃ katamehi tīhupādānehi muccati? Diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – suññatānupassanāñāṇaṃ imehi tīhupādānehi muccati.
Yañca aniccānupassanāñāṇaṃ, yañca anattānupassanāñāṇaṃ, yañca animittānupassanāñāṇaṃ, yañca suññatānupassanāñāṇaṃ – imāni cattāri ñāṇāni tīhupādānehi muccanti – diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā. Yañca dukkhānupassanāñāṇaṃ, yaṃ ca nibbidānupassanāñāṇaṃ, yañca virāgānupassanāñāṇaṃ, yañca appaṇihitānupassanāñāṇaṃ – imāni cattāri ñāṇāni ekupādānā muccanti – kāmupādānā. Yañca nirodhānupassanāñāṇaṃ, yañca paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ – imāni dve ñāṇāni catūhupādānehi muccanti – kāmupādānā, diṭṭhupādānā, sīlabbatupādānā, attavādupādānā – ayaṃ anupādācittassa vimokkho.
Vimokkhakathāya paṭhamabhāṇavāro.
219. Tīṇi kho panimāni vimokkhamukhāni lokaniyyānāya saṃvattanti. Sabbasaṅkhāre paricchedaparivaṭumato [paricchedaparivaṭṭumato (syā.)] samanupassanatāya animittāya ca dhātuyā cittasampakkhandanatāya, sabbasaṅkhāresu manosamuttejanatāya appaṇihitāya ca dhātuyā cittasampakkhandanatāya, sabbadhamme parato samanupassanatāya suññatāya ca dhātuyā cittasampakkhandanatāya – imāni tīṇi vimokkhamukhāni lokaniyyānāya saṃvattanti.
Aniccato manasikaroto kathaṃ saṅkhārā upaṭṭhanti? Dukkhato manasikaroto kathaṃ saṅkhārā upaṭṭhanti? Anattato manasikaroto kathaṃ saṅkhārā upaṭṭhanti? Aniccato manasikaroto khayato saṅkhārā upaṭṭhanti, dukkhato manasikaroto bhayato saṅkhārā upaṭṭhanti, anattato manasikaroto suññato saṅkhārā upaṭṭhanti.
Aniccato manasikaroto kiṃ bahulaṃ cittaṃ hoti? Dukkhato manasikaroto kiṃ bahulaṃ cittaṃ hoti? Anattato manasikaroto kiṃ bahulaṃ cittaṃ hoti? Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulaṃ cittaṃ hoti . Dukkhato manasikaroto passaddhibahulaṃ cittaṃ hoti. Anattato manasikaroto vedabahulaṃ cittaṃ hoti.
Aniccato manasikaronto adhimokkhabahulo katamindriyaṃ paṭilabhati? Dukkhato manasikaronto passaddhibahulo katamindriyaṃ paṭilabhati? Anattato manasikaronto vedabahulo katamindriyaṃ paṭilabhati? Aniccato manasikaronto adhimokkhabahulo saddhindriyaṃ paṭilabhati. Dukkhato manasikaronto passaddhibahulo samādhindriyaṃ paṭilabhati. Anattato manasikaronto vedabahulo paññindriyaṃ paṭilabhati.
Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti, bhāvanāya katindriyāni tadanvayā [tadanvayāni (syā.)] honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, ko bhāveti? Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti, bhāvanāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, ko bhāveti? Anattato manasikaroto vedabahulassa katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti, bhāvanāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, ko bhāveti? Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa saddhindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Bhāvanāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Yo sammāpaṭipanno so bhāveti; natthi micchāpaṭipannassa indriyabhāvanā. Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa samādhindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Bhāvanāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Yo sammāpaṭipanno so bhāveti; natthi micchāpaṭipannassa indriyabhāvanā. Anattato manasikaroto vedabahulassa paññindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Bhāvanāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Yo sammāpaṭipanno so bhāveti; natthi micchāpaṭipannassa indriyabhāvanā.
220. Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti? Bhāvanāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti? Paṭivedhakāle katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti? Paṭivedhāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti? Kenaṭṭhena bhāvanā? Kenaṭṭhena paṭivedho? Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti? Bhāvanāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti? Paṭivedhakāle katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti? Paṭivedhāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti? Kenaṭṭhena bhāvanā? Kenaṭṭhena paṭivedho? Anattato manasikaroto vedabahulassa katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti? Bhāvanāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti? Paṭivedhakāle katamindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti? Paṭivedhāya katindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti? Kenaṭṭhena bhāvanā? Kenaṭṭhena paṭivedho?
Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa saddhindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Bhāvanāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Paṭivedhakāle paññindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Paṭivedhāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Dassanaṭṭhena paṭivedho. Evaṃ paṭivijjhantopi bhāveti, bhāventopi paṭivijjhati. Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa samādhindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Bhāvanāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Paṭivedhakāle paññindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Paṭivedhāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Dassanaṭṭhena paṭivedho. Evaṃ paṭivijjhantopi bhāveti, bhāventopi paṭivijjhati. Anattato manasikaroto vedabahulassa paññindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Bhāvanāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Paṭivedhakālepi paññindriyaṃ ādhipateyyaṃ hoti. Paṭivedhāya cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Dassanaṭṭhena paṭivedho. Evaṃ paṭivijjhantopi bhāveti, bhāventopi paṭivijjhati.
221. Aniccato manasikaroto katamindriyaṃ adhimattaṃ hoti? Katamindriyassa adhimattattā saddhāvimutto [saddhādhimutto (syā.)] hoti? Dukkhato manasikaroto katamindriyaṃ adhimattaṃ hoti? Katamindriyassa adhimattattā kāyasakkhī [kāyasakkhi (syā. ka.) abhi. pu. pa. 95 passitabbā] hoti? Anattato manasikaroto katamindriyaṃ adhimattaṃ hoti? Katamindriyassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti?
Aniccato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Saddhindriyassa adhimattattā saddhāvimutto hoti. Dukkhato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Samādhindriyassa adhimattattā kāyasakkhī hoti. Anattato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Paññindriyassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti.
Saddahanto vimuttoti – saddhāvimutto. Phuṭṭhattā sacchikatoti [sacchikarotīti (syā. pī.)] – kāyasakkhī. Diṭṭhattā pattoti – diṭṭhippatto. Saddahanto vimuccatīti – saddhāvimutto. Jhānaphassaṃ paṭhamaṃ phusati, pacchā nirodhaṃ nibbānaṃ sacchikarotīti – kāyasakkhī. ‘‘Dukkhā saṅkhārā, sukho nirodho’’ti ñātaṃ hoti diṭṭhaṃ viditaṃ sacchikataṃ phassitaṃ paññāyāti – diṭṭhippatto. Yo cāyaṃ puggalo saddhāvimutto, yo ca kāyasakkhī, yo ca diṭṭhippatto, siyā ime tayo puggalā saddhāvimuttāpi kāyasakkhīpi diṭṭhippattāpi vatthuvasena pariyāyena siyāti. Kathañca siyā? Aniccato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Saddhindriyassa adhimattattā saddhāvimutto hoti. Dukkhato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Saddhindriyassa adhimattattā saddhāvimutto hoti. Anattato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Saddhindriyassa adhimattattā saddhāvimutto hoti. Evaṃ ime tayo puggalā saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā.
Dukkhato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Samādhindriyassa adhimattattā kāyasakkhī hoti. Anattato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Samādhindriyassa adhimattattā kāyasakkhī hoti. Aniccato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Samādhindriyassa adhimattattā kāyasakkhī hoti. Evaṃ ime tayo puggalā samādhindriyassa vasena kāyasakkhī.
Anattato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Paññindriyassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti. Aniccato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Paññindriyassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti. Dukkhato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Paññindriyassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti. Evaṃ ime tayo puggalā paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Yo cāyaṃ puggalo saddhāvimutto, yo ca kāyasakkhī, yo ca diṭṭhippatto, evaṃ siyā ime tayo puggalā saddhāvimuttāpi kāyasakkhīpi diṭṭhippattāpi vatthuvasena pariyāyena. Yo cāyaṃ puggalo saddhāvimutto, yo ca kāyasakkhī, yo ca diṭṭhippatto, siyā ime tayo puggalā…pe… aññoyeva saddhāvimutto, añño kāyasakkhī, añño diṭṭhippatto siyāti. Kathañca siyā? Aniccato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Saddhindriyassa adhimattattā saddhāvimutto hoti. Dukkhato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Samādhindriyassa adhimattattā kāyasakkhī hoti. Anattato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti. Paññindriyassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti. Yo cāyaṃ puggalo saddhāvimutto, yo ca kāyasakkhī, yo ca diṭṭhippatto, evaṃ siyā ime tayo puggalā saddhāvimuttāpi kāyasakkhīpi diṭṭhippattāpi vatthuvasena pariyāyena. Aññoyeva saddhāvimutto, añño kāyasakkhī, añño diṭṭhippatto.
Aniccato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti, saddhindriyassa adhimattattā sotāpattimaggaṃ paṭilabhati; tena vuccati – ‘‘saddhānusārī’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Saddhindriyassa vasena catunnaṃ indriyānaṃ bhāvanā hoti. Ye hi keci saddhindriyassa vasena sotāpattimaggaṃ paṭilabhanti, sabbe te saddhānusārino.
Aniccato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti, saddhindriyassa adhimattattā sotāpattiphalaṃ sacchikataṃ hoti; tena vuccati – ‘‘saddhāvimutto’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Saddhindriyassa vasena cattārindriyāni bhāvitāni honti subhāvitāni . Yehi keci saddhindriyassa vasena sotāpattiphalaṃ sacchikatā, sabbe te saddhāvimuttā.
Aniccato manasikaroto saddhindriyaṃ adhimattaṃ hoti, saddhindriyassa adhimattattā sakadāgāmimaggaṃ paṭilabhati…pe… sakadāgāmiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… anāgāmimaggaṃ paṭilabhati… anāgāmiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… arahattamaggaṃ paṭilabhati… arahattaṃ [arahattaphalaṃ (syā. ka.) aṭṭhakathā oloketabbā] sacchikataṃ hoti; tena vuccati – ‘‘saddhāvimutto’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti…pe… sampayuttapaccayā honti. Saddhindriyassa vasena cattārindriyāni bhāvitāni honti subhāvitāni. Yehi keci saddhindriyassa vasena arahattaṃ sacchikatā, sabbe te saddhāvimuttā.
Dukkhato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti, samādhindriyassa adhimattattā sotāpattimaggaṃ paṭilabhati; tena vuccati – ‘‘kāyasakkhī’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Samādhindriyassa vasena catunnaṃ indriyānaṃ bhāvanā hoti. Ye hi keci samādhindriyassa vasena sotāpattimaggaṃ paṭilabhanti, sabbe te kāyasakkhī.
Dukkhato manasikaroto samādhindriyaṃ adhimattaṃ hoti, samādhindriyassa adhimattattā sotāpattiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… sakadāgāmimaggaṃ paṭilabhati…pe… sakadāgāmiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… anāgāmimaggaṃ paṭilabhati…pe… anāgāmiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… arahattamaggaṃ paṭilabhati…pe… arahattaṃ sacchikataṃ hoti; tena vuccati – ‘‘kāyasakkhī’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Samādhindriyassa vasena cattārindriyāni bhāvitāni honti subhāvitāni. Yehi keci samādhindriyassa vasena arahattaṃ sacchikatā, sabbe te kāyasakkhī.
Anattato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti, paññindriyassa adhimattattā sotāpattimaggaṃ paṭilabhati; tena vuccati – ‘‘dhammānusārī’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti…pe… sampayuttapaccayā honti. Paññindriyassa vasena catunnaṃ indriyānaṃ bhāvanā hoti. Ye hi keci paññindriyassa vasena sotāpattimaggaṃ paṭilabhanti, sabbe te dhammānusārino.
Anattato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti, paññindriyassa adhimattattā sotāpattiphalaṃ sacchikataṃ hoti; tena vuccati – ‘‘diṭṭhippatto’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti…pe… sampayuttapaccayā honti. Paññindriyassa vasena cattārindriyāni bhāvitāni honti subhāvitāni. Yehi keci paññindriyassa vasena sotāpattiphalaṃ sacchikatā, sabbe te diṭṭhippattā.
Anattato manasikaroto paññindriyaṃ adhimattaṃ hoti, paññindriyassa adhimattattā sakadāgāmimaggaṃ paṭilabhati…pe… sakadāgāmiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… anāgāmimaggaṃ paṭilabhati…pe… anāgāmiphalaṃ sacchikataṃ hoti…pe… arahattamaggaṃ paṭilabhati…pe… arahattaṃ sacchikataṃ hoti; tena vuccati – ‘‘diṭṭhippatto’’. Cattārindriyāni tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti. Paññindriyassa vasena cattārindriyāni bhāvitāni honti subhāvitāni. Yehi keci paññindriyassa vasena arahattaṃ sacchikatā, sabbe te diṭṭhippattā.
222. Ye hi keci nekkhammaṃ bhāvitā vā bhāventi vā bhāvissanti vā, adhigatā vā adhigacchanti vā adhigamissanti vā, pattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, paṭiladdhā vā paṭilabhanti vā paṭilabhissanti vā, paṭividdhā vā paṭivijjhanti vā paṭivijjhissanti vā, sacchikatā vā sacchikaronti vā sacchikarissanti vā, phassitā vā phassanti vā phassissanti vā, vasippattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, pāramippattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, vesārajjappattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, sabbe te saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Ye hi keci abyāpādaṃ…pe… ālokasaññaṃ… avikkhepaṃ… dhammavavatthānaṃ… ñāṇaṃ… pāmojjaṃ… paṭhamaṃ jhānaṃ… dutiyaṃ jhānaṃ… tatiyaṃ jhānaṃ… catutthaṃ jhānaṃ… ākāsānañcāyatanasamāpattiṃ… viññāṇañcāyatanasamāpattiṃ … ākiñcaññāyatanasamāpattiṃ… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiṃ… aniccānupassanaṃ… dukkhānupassanaṃ… anattānupassanaṃ… nibbidānupassanaṃ… virāgānupassanaṃ … nirodhānupassanaṃ… paṭinissaggānupassanaṃ… khayānupassanaṃ… vayānupassanaṃ… vipariṇāmānupassanaṃ… animittānupassanaṃ… appaṇihitānupassanaṃ… suññatānupassanaṃ… adhipaññādhammavipassanaṃ… yathābhūtañāṇadassanaṃ… ādīnavānupassanaṃ… paṭisaṅkhānupassanaṃ… vivaṭṭanānupassanaṃ… sotāpattimaggaṃ… sakadāgāmimaggaṃ… anāgāmimaggaṃ… arahattamaggaṃ….
Ye hi keci cattāro satipaṭṭhāne… cattāro sammappadhāne… cattāro iddhipāde… pañcindriyāni… pañca balāni… satta bojjhaṅge… ariyaṃ aṭṭhaṅgikaṃ maggaṃ… ye hi keci aṭṭha vimokkhe bhāvitā vā bhāventi vā bhāvissanti vā, adhigatā vā adhigacchanti vā adhigamissanti vā, pattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, paṭiladdhā vā paṭilabhanti vā paṭilabhissanti vā, paṭividdhā vā paṭivijjhanti vā paṭivijjhissanti vā, sacchikatā vā sacchikaronti vā sacchikarissanti vā, phassitā vā phassanti vā phassissanti vā, vasippattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā pāramippattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, vesārajjappattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, sabbe te saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Ye hi keci catasso paṭisambhidā pattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā…pe… sabbe te saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Ye hi keci tisso vijjā paṭividdhā vā paṭivijjhanti vā paṭivijjhissanti vā…pe… sabbe te saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Ye hi keci tisso sikkhā sikkhitā vā sikkhanti vā sikkhissanti vā, sacchikatā vā sacchikaronti vā sacchikarissanti vā, phassitā vā phassanti vā phassissanti vā, vasippattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, pāramippattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, vesārajjappattā vā pāpuṇanti vā pāpuṇissanti vā, sabbe te saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Ye hi keci dukkhaṃ parijānanti samudayaṃ pajahanti nirodhaṃ sacchikaronti maggaṃ bhāventi, sabbe te saddhindriyassa vasena saddhāvimuttā, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippattā.
Katihākārehi saccappaṭivedho hoti? Katihākārehi saccāni paṭivijjhati? Catūhākārehi saccappaṭivedho hoti. Catūhākārehi saccāni paṭivijjhati. Dukkhasaccaṃ pariññāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati, samudayasaccaṃ pahānappaṭivedhaṃ paṭivijjhati, nirodhasaccaṃ sacchikiriyāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati, maggasaccaṃ bhāvanāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati. Imehi catūhākārehi saccappaṭivedho hoti. Imehi catūhākārehi saccāni paṭivijjhanto saddhindriyassa vasena saddhāvimutto, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippatto.
Katihākārehi saccappaṭivedho hoti? Katihākārehi saccāni paṭivijjhati ? Navahākārehi saccappaṭivedho hoti, navahākārehi saccāni paṭivijjhati. Dukkhasaccaṃ pariññāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati, samudayasaccaṃ pahānappaṭivedhaṃ paṭivijjhati, nirodhasaccaṃ sacchikiriyāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati, maggasaccaṃ bhāvanāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati. Abhiññāpaṭivedho ca sabbadhammānaṃ, pariññāpaṭivedho ca sabbasaṅkhārānaṃ, pahānappaṭivedho ca sabbākusalānaṃ, bhāvanāpaṭivedho ca catunnaṃ maggānaṃ, sacchikiriyāpaṭivedho ca nirodhassa. Imehi navahākārehi saccappaṭivedho hoti. Imehi navahākārehi saccāni paṭivijjhanto saddhindriyassa vasena saddhāvimutto, samādhindriyassa vasena kāyasakkhī, paññindriyassa vasena diṭṭhippatto.
Dutiyabhāṇavāro.
223. Aniccato manasikaroto kathaṃ saṅkhārā upaṭṭhanti? Dukkhato manasikaroto kathaṃ saṅkhārā upaṭṭhanti? Anattato manasikaroto kathaṃ saṅkhārā upaṭṭhanti? Aniccato manasikaroto khayato saṅkhārā upaṭṭhanti. Dukkhato manasikaroto bhayato saṅkhārā upaṭṭhanti. Anattato manasikaroto suññato saṅkhārā upaṭṭhanti.
Aniccato manasikaroto kiṃ bahulaṃ cittaṃ hoti? Dukkhato manasikaroto kiṃ bahulaṃ cittaṃ hoti? Anattato manasikaroto kiṃ bahulaṃ cittaṃ hoti? Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulaṃ cittaṃ hoti. Dukkhato manasikaroto passaddhibahulaṃ cittaṃ hoti. Anattato manasikaroto vedabahulaṃ cittaṃ hoti.
Aniccato manasikaronto adhimokkhabahulo katamaṃ vimokkhaṃ paṭilabhati? Dukkhato manasikaronto passaddhibahulo katamaṃ vimokkhaṃ paṭilabhati? Anattato manasikaronto vedabahulo katamaṃ vimokkhaṃ paṭilabhati? Aniccato manasikaronto adhimokkhabahulo animittaṃ vimokkhaṃ paṭilabhati. Dukkhato manasikaronto passaddhibahulo appaṇihitaṃ vimokkhaṃ paṭilabhati. Anattato manasikaronto vedabahulo suññataṃ vimokkhaṃ paṭilabhati.
224. Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, ko bhāveti? Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, ko bhāveti? Anattato manasikaroto vedabahulassa katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, ko bhāveti?
Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa animitto vimokkho ādhipateyyo hoti. Bhāvanāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Yo sammāpaṭipanno so bhāveti; natthi micchāpaṭipannassa vimokkhabhāvanā. Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa appaṇihito vimokkho ādhipateyyo hoti. Bhāvanāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Yo sammāpaṭipanno so bhāveti; natthi micchāpaṭipannassa vimokkhabhāvanā. Anattato manasikaroto vedabahulassa suññato vimokkho ādhipateyyo hoti. Bhāvanāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti. Ekarasaṭṭhena bhāvanā. Yo sammāpaṭipanno so bhāveti; natthi micchāpaṭipannassa vimokkhabhāvanā.
Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, paṭivedhakāle katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, paṭivedhāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, kenaṭṭhena paṭivedho? Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, paṭivedhakāle katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, paṭivedhāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, kenaṭṭhena paṭivedho? Anattato manasikaroto vedabahulassa katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya kati vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, paṭivedhakāle katamo vimokkho ādhipateyyo hoti, paṭivedhāya kativimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, kenaṭṭhena bhāvanā, kenaṭṭhena paṭivedho?
225. Aniccato manasikaroto adhimokkhabahulassa animitto vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, paṭivedhakālepi animitto vimokkho ādhipateyyo hoti, paṭivedhāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, ekarasaṭṭhena bhāvanā, dassanaṭṭhena paṭivedho, evaṃ paṭivijjhantopi bhāveti, bhāventopi paṭivijjhati. Dukkhato manasikaroto passaddhibahulassa appaṇihito vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, paṭivedhakālepi appaṇihito vimokkho ādhipateyyo hoti, paṭivedhāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, ekarasaṭṭhena bhāvanā, dassanaṭṭhena paṭivedho, evaṃ paṭivijjhantopi bhāveti, bhāventopi paṭivijjhati. Anattato manasikaroto vedabahulassa suññato vimokkho ādhipateyyo hoti, bhāvanāya dve vimokkhā tadanvayā honti sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, paṭivedhakālepi suññato vimokkho ādhipateyyo hoti, paṭivedhāya dve vimokkhā tadanvayā honti, sahajātapaccayā honti, aññamaññapaccayā honti, nissayapaccayā honti, sampayuttapaccayā honti, ekarasā honti, ekarasaṭṭhena bhāvanā, dassanaṭṭhena paṭivedho, evaṃ paṭivijjhantopi bhāveti, bhāventopi paṭivijjhati.
226. Aniccato manasikaroto katamo vimokkho adhimatto hoti? Katamavimokkhassa adhimattattā saddhāvimutto hoti ? Dukkhato manasikaroto katamo vimokkho adhimatto hoti? Katamavimokkhassa adhimattattā kāyasakkhī hoti? Anattato manasikaroto katamo vimokkho adhimatto hoti? Katamavimokkhassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti?
Aniccato manasikaroto animitto vimokkho adhimatto hoti. Animittavimokkhassa adhimattattā saddhāvimutto hoti. Dukkhato manasikaroto appaṇihito vimokkho adhimatto hoti. Appaṇihitavimokkhassa adhimattattā kāyasakkhī hoti. Anattato manasikaroto suññato vimokkho adhimatto hoti. Suññatavimokkhassa adhimattattā diṭṭhippatto hoti.
Saddahanto vimuttoti – saddhāvimutto. Phuṭṭhattā sacchikatoti – kāyasakkhī. Diṭṭhattā pattoti – diṭṭhippatto. Saddahanto vimuccatīti – saddhāvimutto. Jhānaphassaṃ paṭhamaṃ phusati, pacchā nirodhaṃ nibbānaṃ sacchikarotīti – kāyasakkhī. ‘‘Dukkhā saṅkhārā, sukho nirodho’’ti viññātaṃ hoti diṭṭhaṃ viditaṃ sacchikataṃ phassitaṃ paññāyāti – diṭṭhippatto…pe… ye hi keci nekkhammaṃ bhāvitā vā bhāventi vā bhāvissanti vā…pe… sabbe te animittavimokkhassa vasena saddhāvimuttā, appaṇihitavimokkhassa vasena kāyasakkhī, suññatavimokkhassa vasena diṭṭhippattā.
Ye hi keci abyāpādaṃ… ālokasaññaṃ… avikkhepaṃ… ye hi keci dukkhaṃ parijānanti, samudayaṃ pajahanti, nirodhaṃ sacchikaronti, maggaṃ bhāventi, sabbe te animittavimokkhassa vasena saddhāvimuttā, appaṇihitavimokkhassa vasena kāyasakkhī, suññatavimokkhassa vasena diṭṭhippattā.
Katihākārehi saccappaṭivedho hoti? Katihākārehi saccāni paṭivijjhati? Catūhākārehi saccappaṭivedho hoti. Catūhākārehi saccāni paṭivijjhati. Dukkhasaccaṃ pariññāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati, samudayasaccaṃ pahānapaṭivedhaṃ paṭivijjhati. Nirodhasaccaṃ sacchikiriyāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati. Maggasaccaṃ bhāvanāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati. Imehi catūhākārehi saccappaṭivedho hoti. Imehi catūhākārehi saccāni paṭivijjhanto animittavimokkhassa vasena saddhāvimutto, appaṇihitavimokkhassa vasena kāyasakkhī, suññatavimokkhassa vasena diṭṭhippatto.
Katihākārehi saccappaṭivedho hoti? Katihākārehi saccāni paṭivijjhati? Navahākārehi saccappaṭivedho hoti. Navahākārehi saccāni paṭivijjhati. Dukkhasaccaṃ pariññāpaṭivedhaṃ paṭivijjhati…pe… sacchikiriyāpaṭivedho ca nirodhassa. Imehi navahākārehi saccappaṭivedho hoti. Imehi navahākārehi saccāni paṭivijjhanto animittavimokkhassa vasena saddhāvimutto, appaṇihitavimokkhassa vasena kāyasakkhī, suññatavimokkhassa vasena diṭṭhippatto.
227. Aniccato manasikaronto katame dhamme yathābhūtaṃ jānāti passati? Kathaṃ sammādassanaṃ hoti? Kathaṃ tadanvayena sabbe saṅkhārā aniccato sudiṭṭhā honti? Kattha kaṅkhā pahīyati? Dukkhato manasikaronto katame dhamme yathābhūtaṃ jānāti passati? Kathaṃ sammādassanaṃ hoti? Kathaṃ tadanvayena sabbe saṅkhārā dukkhato sudiṭṭhā honti? Kattha kaṅkhā pahīyati? Anattato manasikaronto katame dhamme yathābhūtaṃ jānāti passati? Kathaṃ sammādassanaṃ hoti? Kathaṃ tadanvayena sabbe dhammā anattato sudiṭṭhā honti? Kattha kaṅkhā pahīyati?
Aniccato manasikaronto nimittaṃ yathābhūtaṃ jānāti passati; tena vuccati – sammādassanaṃ. Evaṃ tadanvayena sabbe saṅkhārā aniccato sudiṭṭhā honti. Ettha kaṅkhā pahīyati. Dukkhato manasikaronto pavattaṃ yathābhūtaṃ jānāti passati; tena vuccati – sammādassanaṃ. Evaṃ tadanvayena sabbe saṅkhārā dukkhato sudiṭṭhā honti. Ettha kaṅkhā pahīyati. Anattato manasikaronto nimittañca pavattañca yathābhūtaṃ jānāti passati; tena vuccati – sammādassanaṃ. Evaṃ tadanvayena sabbe dhammā anattato sudiṭṭhā honti. Ettha kaṅkhā pahīyati.
Yañca yathābhūtaṃ ñāṇaṃ yañca sammādassanaṃ yā ca kaṅkhāvitaraṇā, ime dhammā nānatthā ceva nānābyañjanā ca, udāhu ekatthā, byañjanameva nānanti? Yañca yathābhūtaṃ ñāṇaṃ yañca sammādassanaṃ yā ca kaṅkhāvitaraṇā, ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ.
Aniccato manasikaroto kiṃ bhayato upaṭṭhāti? Dukkhato manasikaroto kiṃ bhayato upaṭṭhāti? Anattato manasikaroto kiṃ bhayato upaṭṭhāti? Aniccato manasikaroto nimittaṃ bhayato upaṭṭhāti . Dukkhato manasikaroto pavattaṃ bhayato upaṭṭhāti. Anattato manasikaroto nimittañca pavattañca bhayato upaṭṭhāti.
Yā ca bhayatupaṭṭhāne paññā yañca ādīnave ñāṇaṃ yā ca nibbidā, ime dhammā nānatthā ceva nānābyañjanā ca, udāhu ekatthā, byañjanameva nānanti? Yā ca bhayatupaṭṭhāne paññā yañca ādīnave ñāṇaṃ yā ca nibbidā, ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ.
Yā ca anattānupassanā yā ca suññatānupassanā, ime dhammā nānatthā ceva nānābyañjanā ca, udāhu ekatthā, byañjanameva nānanti? Yā ca anattānupassanā yā ca suññatānupassanā, ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ.
Aniccato manasikaroto kiṃ paṭisaṅkhā ñāṇaṃ uppajjati? Dukkhato manasikaroto kiṃ paṭisaṅkhā ñāṇaṃ uppajjati? Anattato manasikaroto kiṃ paṭisaṅkhā ñāṇaṃ uppajjati? Aniccato manasikaroto nimittaṃ paṭisaṅkhā ñāṇaṃ uppajjati. Dukkhato manasikaroto pavattaṃ paṭisaṅkhā ñāṇaṃ uppajjati. Anattato manasikaroto nimittañca pavattañca paṭisaṅkhā ñāṇaṃ uppajjati.
Yā ca muccitukamyatā yā ca paṭisaṅkhānupassanā yā ca saṅkhārupekkhā, ime dhammā nānatthā ceva nānābyañjanā ca, udāhu ekatthā, byañjanameva nānanti? Yā ca muccitukamyatā yā ca paṭisaṅkhānupassanā yā ca saṅkhārupekkhā, ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ.
Aniccato manasikaroto kuto cittaṃ vuṭṭhāti, kattha cittaṃ pakkhandati? Dukkhato manasikaroto kuto cittaṃ vuṭṭhāti, kattha cittaṃ pakkhandati? Anattato manasikaroto kuto cittaṃ vuṭṭhāti, kattha cittaṃ pakkhandati? Aniccato manasikaroto nimittā cittaṃ vuṭṭhāti, animitte cittaṃ pakkhandati. Dukkhato manasikaroto pavattā cittaṃ vuṭṭhāti, appavatte cittaṃ pakkhandati. Anattato manasikaroto nimittā ca pavattā ca cittaṃ vuṭṭhāti, animitte appavatte nirodhe nibbānadhātuyā [nirodhanibbānadhātuyā (sī.)] cittaṃ pakkhandati.
Yā ca bahiddhāvuṭṭhānavivaṭṭane paññā ye ca gotrabhū dhammā, ime dhammā nānatthā ceva nānābyañjanā ca, udāhu ekatthā, byañjanameva nānanti? Yā ca bahiddhāvuṭṭhānavivaṭṭane paññā ye ca gotrabhū dhammā, ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ.
Aniccato manasikaronto katamena vimokkhena vimuccati? Dukkhato manasikaronto katamena vimokkhena vimuccati? Anattato manasikaronto katamena vimokkhena vimuccati? Aniccato manasikaronto animittavimokkhena vimuccati. Dukkhato manasikaronto appaṇihitavimokkhena vimuccati. Anattato manasikaronto suññatavimokkhena vimuccati. Yā ca dubhatovuṭṭhānavivaṭṭane paññā yañca magge ñāṇaṃ, ime dhammā nānatthā ceva nānābyañjanā ca, udāhu ekatthā, byañjanameva nānanti? Yā ca dubhatovuṭṭhānavivaṭṭane paññā yañca magge ñāṇaṃ, ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ.
228. Katihākārehi tayo vimokkhā nānākkhaṇe [nānākhaṇe (syā. ka.)] honti? Katihākārehi tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti? Catūhākārehi tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti. Sattahākārehi tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti.
Katamehi catūhākārehi tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti? Ādhipateyyaṭṭhena, adhiṭṭhānaṭṭhena, abhinīhāraṭṭhena, niyyānaṭṭhena. Kathaṃ ādhipateyyaṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti? Aniccato manasikaroto animitto vimokkho ādhipateyyo hoti, dukkhato manasikaroto appaṇihito vimokkho ādhipateyyo hoti, anattato manasikaroto suññato vimokkho ādhipateyyo hoti. Evaṃ ādhipateyyaṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti.
Kathaṃ adhiṭṭhānaṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti? Aniccato manasikaronto animittavimokkhassa vasena cittaṃ adhiṭṭhāti, dukkhato manasikaronto appaṇihitavimokkhassa vasena cittaṃ adhiṭṭhāti, anattato manasikaronto suññatavimokkhassa vasena cittaṃ adhiṭṭhāti. Evaṃ adhiṭṭhānaṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti.
Kathaṃ abhinīhāraṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti? Aniccato manasikaronto animittavimokkhassa vasena cittaṃ abhinīharati, dukkhato manasikaronto appaṇihitavimokkhassa vasena cittaṃ abhinīharati, anattato manasikaronto suññatavimokkhassa vasena cittaṃ abhinīharati. Evaṃ abhinīhāraṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti.
Kathaṃ niyyānaṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti? Aniccato manasikaronto animittavimokkhassa vasena nirodhaṃ nibbānaṃ niyyāti, dukkhato manasikaronto appaṇihitavimokkhassa vasena nirodhaṃ nibbānaṃ niyyāti, anattato manasikaronto suññatavimokkhassa vasena nirodhaṃ nibbānaṃ niyyāti. Evaṃ niyyānaṭṭhena tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti. Imehi catūhākārehi tayo vimokkhā nānākkhaṇe honti.
Katamehi sattahākārehi tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti ? Samodhānaṭṭhena, adhigamanaṭṭhena, paṭilābhaṭṭhena paṭivedhaṭṭhena, sacchikiriyaṭṭhena, phassanaṭṭhena, abhisamayaṭṭhena. Kathaṃ samodhānaṭṭhena adhigamanaṭṭhena paṭilābhaṭṭhena paṭivedhaṭṭhena sacchikiriyaṭṭhena phassanaṭṭhena abhisamayaṭṭhena tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti? Aniccato manasikaronto nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Yato muccati, tattha na paṇidahatīti – appaṇihito vimokkho. Yattha na paṇidahati, tena suññoti – suññato vimokkho. Yena suñño, tena nimittena animittoti – animitto vimokkho. Evaṃ samodhānaṭṭhena adhigamanaṭṭhena paṭilābhaṭṭhena paṭivedhaṭṭhena sacchikiriyaṭṭhena phassanaṭṭhena abhisamayaṭṭhena tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti.
Dukkhato manasikaronto paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Yattha na paṇidahati, tena suññoti – suññato vimokkho. Yena suñño, tena nimittena animittoti – animitto vimokkho. Yena nimittena animitto, tattha na paṇidahatīti – appaṇihito vimokkho. Evaṃ samodhānaṭṭhena adhigamanaṭṭhena paṭilābhaṭṭhena paṭivedhaṭṭhena sacchikiriyaṭṭhena phassanaṭṭhena abhisamayaṭṭhena tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti.
Anattato manasikaronto abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Yena suñño, tena nimittena animittoti – animitto vimokkho. Yena nimittena animitto, tattha na paṇidahatīti – appaṇihito vimokkho. Yattha na paṇidahati, tena suññoti – suññato vimokkho. Evaṃ samodhānaṭṭhena adhigamanaṭṭhena paṭilābhaṭṭhena paṭivedhaṭṭhena sacchikiriyaṭṭhena phassanaṭṭhena abhisamayaṭṭhena tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti. Imehi sattahākārehi tayo vimokkhā ekakkhaṇe honti.
229. Atthi vimokkho, atthi mukhaṃ, atthi vimokkhamukhaṃ, atthi vimokkhapaccanīkaṃ, atthi vimokkhānulomaṃ, atthi vimokkhavivaṭṭo, atthi vimokkhabhāvanā, atthi vimokkhappaṭippassaddhi.
Katamo vimokkho? Suññato vimokkho, animitto vimokkho, appaṇihito vimokkho. Katamo suññato vimokkho? Aniccānupassanāñāṇaṃ niccato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Dukkhānupassanāñāṇaṃ sukhato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Anattānupassanāñāṇaṃ attato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Nibbidānupassanāñāṇaṃ nandiyā abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Virāgānupassanāñāṇaṃ rāgato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Nirodhānupassanāñāṇaṃ samudayato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ ādānato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Animittānupassanāñāṇaṃ nimittato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ paṇidhiyā abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho. Suññatānupassanāñāṇaṃ sabbābhinivesehi muccatīti – suññato vimokkho.
Rūpe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho…pe… rūpe suññatānupassanāñāṇaṃ sabbābhinivesehi muccatīti – suññato vimokkho. Vedanāya…pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato abhinivesā muccatīti – suññato vimokkho…pe… jarāmaraṇe suññatānupassanāñāṇaṃ sabbābhinivesehi muccatīti – suññato vimokkho. Ayaṃ suññato vimokkho.
Katamo animitto vimokkho? Aniccānupassanāñāṇaṃ niccato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Dukkhānupassanāñāṇaṃ sukhato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Anattānupassanāñāṇaṃ attato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Nibbidānupassanāñāṇaṃ nandiyā nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Virāgānupassanāñāṇaṃ rāgato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Nirodhānupassanāñāṇaṃ samudayato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ ādānato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Animittānupassanāñāṇaṃ sabbanimittehi muccatīti – animitto vimokkho. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ paṇidhiyā nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato nimittā muccatīti – animitto vimokkho.
Rūpe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato nimittā muccatīti – animitto vimokkho …pe… rūpe animittānupassanāñāṇaṃ sabbanimittehi muccatīti – animitto vimokkho. Rūpe appaṇihitānupassanāñāṇaṃ paṇidhiyā nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Rūpe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Vedanāya…pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato nimittā muccatīti – animitto vimokkho…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanāñāṇaṃ sabbanimittehi muccatīti – animitto vimokkho. Jarāmaraṇe appaṇihitānupassanāñāṇaṃ paṇidhiyā nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Jarāmaraṇe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato nimittā muccatīti – animitto vimokkho. Ayaṃ animitto vimokkho.
Katamo appaṇihito vimokkho? Aniccānupassanāñāṇaṃ niccato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Dukkhānupassanāñāṇaṃ sukhato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Anattānupassanāñāṇaṃ attato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Nibbidānupassanāñāṇaṃ nandiyā paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Virāgānupassanāñāṇaṃ rāgato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Nirodhānupassanāñāṇaṃ samudayato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Paṭinissaggānupassanāñāṇaṃ ādānato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Animittānupassanāñāṇaṃ nimittato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Appaṇihitānupassanāñāṇaṃ sabbapaṇidhīhi muccatīti – appaṇihito vimokkho. Suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho.
Rūpe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho…pe… rūpe appaṇihitānupassanāñāṇaṃ sabbapaṇidhīhi muccatīti – appaṇihito vimokkho. Rūpe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Vedanāya…pe… saññāya… saṅkhāresu… viññāṇe… cakkhusmiṃ…pe… jarāmaraṇe aniccānupassanāñāṇaṃ niccato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho…pe… jarāmaraṇe appaṇihitānupassanāñāṇaṃ sabbapaṇidhīhi muccatīti – appaṇihito vimokkho. Jarāmaraṇe suññatānupassanāñāṇaṃ abhinivesato paṇidhiyā muccatīti – appaṇihito vimokkho. Ayaṃ appaṇihito vimokkho. Ayaṃ vimokkho.
230. Katamaṃ mukhaṃ? Ye tattha jātā anavajjā kusalā bodhipakkhiyādhammā, idaṃ mukhaṃ.
Katamaṃ vimokkhamukhaṃ? Yaṃ tesaṃ dhammānaṃ ārammaṇaṃ nirodho nibbānaṃ, idaṃ vimokkhamukhaṃ. Vimokkhañca mukhañca vimokkhamukhaṃ, idaṃ vimokkhamukhaṃ.
Katamaṃ vimokkhapaccanīkaṃ? Tīṇi akusalamūlāni vimokkhapaccanīkāni, tīṇi duccaritāni vimokkhapaccanīkāni, sabbepi akusalā dhammā vimokkhapaccanīkā, idaṃ vimokkhapaccanīkaṃ.
Katamaṃ vimokkhānulomaṃ? Tīṇi kusalamūlāni vimokkhānulomāni, tīṇi sucaritāni vimokkhānulomāni, sabbepi kusalā dhammā vimokkhānulomā, idaṃ vimokkhānulomaṃ.
Katamo vimokkhavivaṭṭo? Saññāvivaṭṭo, cetovivaṭṭo, cittavivaṭṭo, ñāṇavivaṭṭo, vimokkhavivaṭṭo, saccavivaṭṭo. Sañjānanto vivaṭṭatīti – saññāvivaṭṭo. Cetayanto vivaṭṭatīti – cetovivaṭṭo. Vijānanto vivaṭṭatīti – cittavivaṭṭo. Ñāṇaṃ karonto vivaṭṭatīti – ñāṇavivaṭṭo. Vosajjanto vivaṭṭatīti – vimokkhavivaṭṭo. Tathaṭṭhena vivaṭṭatīti – saccavivaṭṭo.
Yattha saññāvivaṭṭo tattha cetovivaṭṭo, yattha cetovivaṭṭo tattha saññāvivaṭṭo, yattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo tattha cittavivaṭṭo, yattha cittavivaṭṭo tattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo. Yattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo cittavivaṭṭo tattha ñāṇavivaṭṭo, yattha ñāṇavivaṭṭo tattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo cittavivaṭṭo. Yattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo cittavivaṭṭo ñāṇavivaṭṭo tattha vimokkhavivaṭṭo, yattha vimokkhavivaṭṭo tattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo cittavivaṭṭo ñāṇavivaṭṭo. Yattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo cittavivaṭṭo ñāṇavivaṭṭo vimokkhavivaṭṭo tattha saccavivaṭṭo, yattha saccavivaṭṭo tattha saññāvivaṭṭo cetovivaṭṭo cittavivaṭṭo ñāṇavivaṭṭo vimokkhavivaṭṭo. Ayaṃ vimokkhavivaṭṭo.
Katamā vimokkhabhāvanā? Paṭhamassa jhānassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, dutiyassa jhānassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, tatiyassa jhānassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, catutthassa jhānassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, ākāsānañcāyatanasamāpattiyā āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, viññāṇañcāyatanasamāpattiyā…pe… ākiñcaññāyatanasamāpattiyā… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, sotāpattimaggassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, sakadāgāmimaggassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, anāgāmimaggassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, arahattamaggassa āsevanā bhāvanā bahulīkammaṃ, ayaṃ vimokkhabhāvanā.
Katamā vimokkhappaṭippassaddhi? Paṭhamassa jhānassa paṭilābho vā vipāko vā, dutiyassa jhānassa paṭilābho vā vipāko vā, tatiyassa jhānassa…pe… catutthassa jhānassa… ākāsānañcāyatanasamāpattiyā… viññāṇañcāyatanasamāpattiyā… ākiñcaññāyatanasamāpattiyā… nevasaññānāsaññāyatanasamāpattiyā paṭilābho vā vipāko vā, sotāpattimaggassa sotāpattiphalaṃ, sakadāgāmimaggassa sakadāgāmiphalaṃ, anāgāmimaggassa anāgāmiphalaṃ, arahattamaggassa arahattaphalaṃ, ayaṃ vimokkhappaṭippassaddhīti.
Tatiyabhāṇavāro.
Vimokkhakathā niṭṭhitā.