中部69經

中部69經/枸哩亞尼經(比丘品[7])(莊春江譯)[MA.26]
　　被我這麼聽聞：
　　有一次，世尊住在王舍城栗鼠飼養處的竹林中。
　　當時，名叫枸哩亞尼的比丘是住林野者、足正行者，正以某些應該被作的到僧團中拜訪。在那裡，關於枸哩亞尼比丘，尊者舍利弗召喚比丘們：
　　「學友們！在同梵行者們上有敬重者、順從者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘在同梵行者們上是不敬重者、不順從者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者在同梵行者們上是不敬重者、不順從者？』有他的說者。因此，在同梵行者們上有敬重者、順從者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。
　　學友們！座位善巧者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為：『像這樣，我將不對上座比丘們侵入後坐下，以及將不以座位排擠新比丘們。』學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘不是座位善巧者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者不是座位善巧者？』有他的說者。因此，座位善巧者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。
　　學友們！增上行儀法也應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘知道。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘不知道增上行儀法，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者不知道增上行儀法？』有他的說者。因此，增上行儀法也應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘知道。
　　學友們！村落不應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘過早地進入、不應該被過晚地返回。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘過早地進入村落、過晚地返回，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者過早地進入村落、過晚地返回？』有他的說者。因此，村落不應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘過早地進入、不應該被過晚地返回。
　　學友們！俗家不應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘在食事前食事後訪問。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘在食事前食事後訪問俗家，有他的說者：『確實，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中是住於非時行多作者，來到僧團也實行它。』有他的說者。因此，俗家不應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘在食事前食事後訪問。
　　學友們！不掉舉者、不浮躁者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘是掉舉者、浮躁者，有他的說者：『這裡，確實，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中是住於掉舉、浮躁多作者，來到僧團中也實行它。』有他的說者。因此，不掉舉者、不浮躁者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。
　　學友們！不多言者、不雜語者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘是多言者、雜語者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是多言者、雜語者？』有他的說者。因此，不多言者、不雜語者應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘成為。
　　學友們！易受勸導者、善友應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘應該成為。學友們！如果來到僧團、在僧團中住的住林野比丘是難順從糾正者、惡友，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是難順從糾正者、惡友？』有他的說者。因此，易受勸導者、善友應該被來到僧團、在僧團中住的住林野比丘應該成為。
　　學友們！在諸根上守護門者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是不在諸根上守護門者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是不在諸根上守護門者？』有他的說者。因此，在諸根上守護門者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！在飲食上知適量者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是不在飲食上知適量者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是不在飲食上知適量者？』有他的說者。因此，在飲食上知適量者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！已專修清醒者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是未專修清醒者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是未專修清醒者？』有他的說者。因此，已專修清醒者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！活力已發動者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是懈怠者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是懈怠者？』有他的說者。因此，活力已發動者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！念已現起者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是念未現前者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是念未現前者？』有他的說者。因此，念已現起者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！得定者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是未得定者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是未得定者？』有他的說者。因此，得定者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！有慧者應該被住林野的比丘成為。學友們！如果住林野的比丘是劣慧者，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者是劣慧的？』有他的說者。因此，有慧者應該被住林野的比丘成為。
　　學友們！在阿毘達磨、阿毘毘奈耶上努力應該被住林野的比丘作。學友們！詢問者們在阿毘達磨、阿毘毘奈耶上對住林野的比丘有問題。學友們！如果住林野的比丘在阿毘達磨、阿毘毘奈耶上被問問題沒解答，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者在阿毘達磨、阿毘毘奈耶上被問問題沒解答？』有他的說者。因此，在阿毘達磨、阿毘毘奈耶上努力應該被住林野的比丘作。
　　學友們！凡那些超越諸色後無色的寂靜解脫，在那裡努力應該被住林野的比丘作。學友們！詢問者們凡那些超越諸色後無色的寂靜解脫，在那裡對住林野的比丘有問題。學友們！如果住林野的比丘凡那些超越諸色後無色的寂靜解脫，在那裡被問問題沒解答，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者凡那些超越諸色後無色的寂靜解脫，在那裡被問問題沒解答？』有他的說者。因此，凡那些超越諸色後無色的寂靜解脫，在那裡努力應該被住林野的比丘作。
　　學友們！在過人法上努力應該被住林野的比丘作。學友們！詢問者們在過人法上對住林野的比丘有問題。學友們！如果住林野的比丘在過人法上被問問題沒解答，有他的說者：『那麼，這位住林野的尊者一個人以獨住在林野中有什麼：凡這位尊者不知道出家者的目的？』有他的說者。因此，在過人法上努力應該被住林野的比丘作。」
　　在這麼說時，尊者大目揵連對尊者舍利弗說這個：
　　「舍利弗學友！這些法只應該被住林野的比丘受持後轉起，或者也被住村落邊者？」
　　「目揵連學友！這些法甚至應該被住林野的比丘受持後轉起，何況被住村落邊者。」
　　枸哩亞尼經第九終了。

MN.69/(9) Goliyānisuttaṃ
　　 173. Evaṃ me sutaṃ– ekaṃ samayaṃ bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena kho pana samayena goliyāni nāma bhikkhu āraññiko padasamācāro saṅghamajjhe osaṭo hoti kenacideva karaṇīyena. Tatra kho āyasmā sāriputto goliyāniṃ bhikkhuṃ ārabbha bhikkhū āmantesi–
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena sabrahmacārīsu sagāravena bhavitabbaṃ sappatissena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto sabrahmacārīsu agāravo hoti appatisso, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena, yo ayamāyasmā sabrahmacārīsu agāravo hoti appatisso’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena sabrahmacārīsu sagāravena bhavitabbaṃ sappatissena.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena āsanakusalena bhavitabbaṃ– ‘iti there ca bhikkhū nānupakhajja nisīdissāmi nave ca bhikkhū na āsanena paṭibāhissāmī’ti. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto na āsanakusalo hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena, yo ayamāyasmā āsanakusalo na hotī’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena āsanakusalena bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena ābhisamācārikopi dhammo jānitabbo. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto ābhisamācārikampi dhammaṃ na jānāti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā ābhisamācārikampi dhammaṃ na jānātī’ti tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena ābhisamācārikopi dhammo jānitabbo.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena nātikālena gāmo pavisitabbo nātidivā paṭikkamitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto atikālena gāmaṃ pavisati atidivā paṭikkamati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā atikālena gāmaṃ pavisati atidivā paṭikkamatī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena nātikālena gāmo pavisitabbo, nātidivā paṭikkamitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena na purebhattaṃ pacchābhattaṃ kulesu cārittaṃ āpajjitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto purebhattaṃ pacchābhattaṃ kulesu cārittaṃ āpajjati, tassa bhavanti vattāro. ‘Ayaṃ nūnimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena viharato vikālacariyā bahulīkatā, tamenaṃ saṅghagatampi samudācaratī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena na purebhattaṃ pacchābhattaṃ kulesu cārittaṃ āpajjitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena anuddhatena bhavitabbaṃ acapalena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto uddhato hoti capalo, tassa bhavanti vattāro. ‘Idaṃ nūnimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena viharato uddhaccaṃ cāpalyaṃ bahulīkataṃ, tamenaṃ saṅghagatampi samudācaratī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena anuddhatena bhavitabbaṃ acapalena.
　　 “Āraññikenāvuso bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena amukharena bhavitabbaṃ avikiṇṇavācena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto mukharo hoti vikiṇṇavāco, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā mukharo vikiṇṇavāco’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena amukharena bhavitabbaṃ avikiṇṇavācena.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena suvacena bhavitabbaṃ kalyāṇamittena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto dubbaco hoti pāpamitto, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā dubbaco pāpamitto’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena suvacena bhavitabbaṃ kalyāṇamittena.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā indriyesu guttadvārena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu indriyesu aguttadvāro hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā indriyesu aguttadvāro’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā indriyesu guttadvārena bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā bhojane mattaññunā bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhojane amattaññū hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā bhojane amattaññū’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā bhojane mattaññunā bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā jāgariyaṃ anuyuttena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu jāgariyaṃ ananuyutto hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā jāgariyaṃ ananuyutto’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā jāgariyaṃ anuyuttena bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso bhikkhunā āraddhavīriyena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu kusīto hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā kusīto’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā āraddhavīriyena bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā upaṭṭhitassatinā bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu muṭṭhassatī hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā muṭṭhassatī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā upaṭṭhitassatinā bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā samāhitena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu asamāhito hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā asamāhito’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā samāhitena bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā paññavatā bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu duppañño hoti, tassa bhavanti vattāro ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā duppañño’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā paññavatā bhavitabbaṃ.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā abhidhamme abhivinaye yogo karaṇīyo. Santāvuso, āraññikaṃ bhikkhuṃ abhidhamme abhivinaye pañhaṃ pucchitāro. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu abhidhamme abhivinaye pañhaṃ puṭṭho na sampāyati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā abhidhamme abhivinaye pañhaṃ puṭṭho na sampāyatī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā abhidhamme abhivinaye yogo karaṇīyo.
　　 “Āraññikenāvuso bhikkhunā ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha yogo karaṇīyo. Santāvuso, āraññikaṃ bhikkhuṃ ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha pañhaṃ pucchitāro. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha pañhaṃ puṭṭho na sampāyati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha pañhaṃ puṭṭho na sampāyatī’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha yogo karaṇīyo.
　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā uttari manussadhamme yogo karaṇīyo. Santāvuso, āraññikaṃ bhikkhuṃ uttari manussadhamme pañhaṃ pucchitāro. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu uttari manussadhamme pañhaṃ puṭṭho na sampāyati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā yassatthāya pabbajito tamatthaṃ na jānātī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā uttari manussadhamme yogo karaṇīyo”ti.
　　 Evaṃ vutte, āyasmā mahāmoggallāno āyasmantaṃ sāriputtaṃ etadavoca– “āraññikeneva nu kho, āvuso sāriputta, bhikkhunā ime dhammā samādāya vattitabbā udāhu gāmantavihārināpī”ti “Āraññikenāpi kho, āvuso moggallāna, bhikkhunā ime dhammā samādāya vattitabbā pageva gāmantavihārinā”ti.
　　 Goliyānisuttaṃ niṭṭhitaṃ navamaṃ.

漢巴經文比對(莊春江作)：
　　「足正行者」(padasamācāro, 其它版本作padarasamācāro-山谷間的正行者)，智髻比丘長老英譯為「鬆懈行為者」(of lax behaviour)。按：《破斥猶豫》以「弱行者(dubbalasamācāro)、粗糙行者(oḷārikācāro)、在資具上有欲求(sāpekkho)的不守護大長老」解說，水野弘元譯為「[山]谷間正行者」。