經號:   
   優陀那52經 更新
優陀那52經/七位結髮者經(6.天生失明品)(莊春江譯)
  有一次世尊住在舍衛城東園鹿母講堂。
  當時,世尊傍晚時,從獨坐出來,坐在外面的門屋。
  那時,憍薩羅國波斯匿王去見世尊。抵達後,向世尊問訊後,在一旁坐下。
  當時,有七位結髮者、七位尼乾陀、七位裸行者、七位一衣者、七位遊行者,長的腋毛、指甲、體毛,擔著一佉梨重荷物的扁擔,從世尊不遠處越過。
  那時,憍薩羅國波斯匿王從座位起來後,置(作)上衣到一邊肩膀、右膝觸地後,向那七位結髮者、七位尼乾陀、七位裸行者、七位一衣者、七位遊行者合掌鞠躬後,報上名字三次:
  「大德!我是憍薩羅國波斯匿王……(中略)大德!我是憍薩羅國波斯匿王。」
  那時,在那七位結髮者、七位尼乾陀、七位裸行者、七位一衣者、七位遊行者離去不久時,憍薩羅國波斯匿王去見世尊。抵達後,向世尊問訊後,在一旁坐下。在一旁坐下的憍薩羅國波斯匿王對世尊說這個:
  「大德!凡世間中阿羅漢,或已到達阿羅漢境界之道,他們是這兩者之一。」
  「大王!以你在家受用諸欲,居住兒子擁擠的床,享用迦尸的檀香,持有花環、香料、塗油,受用金銀,這是難知的:『這些是阿羅漢,或這些已到達阿羅漢境界之道。』
  大王!以共住,戒能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的
  大王!以對談,淨行能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。
  大王!在災禍中,剛毅能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。
  大王!以討論,慧能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。」
  「不可思議啊,大德!未曾有啊,大德!
  大德!這被世尊多麼善說:『大王!以你在家受用諸欲,居住兒子擁擠的床,享用迦尸的檀香,持有花環、香料、塗油,受用金銀,這是難知的:「這些是阿羅漢,或這些已到達阿羅漢境界之道。」
  大王!以共住,戒能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。
  大王!以交談,淨行能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。
  大王!在災禍中,剛毅能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。
  大王!以討論,慧能被知道,而且那是以長時間,非以短暫的;以作意的,非以不作意的;以有慧的,非以劣慧的。』
  大德!這些男子是我的間諜、臥底者,從它國偵察後回來。先被他們偵察後,我將處置。大德!現在,他們除去那塵垢污穢後,被善浴、善塗油,整理好髮鬚,穿上白衣,他們將賦有、擁有五種欲自娛。」[SN.3.11/SA.1148]
  那時,世尊知道這件事後,在那時候吟出這個優陀那
  「男人不應該努力一切事,不應該屬於其他人,
   不應該依止其他人生活,不應該以法行買賣。」


參考:
 1.說謊測試佛。
 2.日久才知人心。
 3.不該以法行買賣-也不以法作人情。
 4.出曜經利養品(T.4p.690)/法集要頌經利養品(T.4p.783)
 不自望利/不愛著一切,不諂於人/不諂於他人,
 不依他活/不依他活命,守己法行/當自守法行。
 3/15/2021
Ud.52/2. Sattajaṭilasuttaṃ
  52. Evaṃ me sutaṃ – ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati pubbārāme migāramātupāsāde. Tena kho pana samayena bhagavā sāyanhasamayaṃ paṭisallānā vuṭṭhito bahidvārakoṭṭhake nisinno hoti. Atha kho rājā pasenadi kosalo yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi.
  Tena kho pana samayena satta ca jaṭilā, satta ca nigaṇṭhā, satta ca acelakā, satta ca ekasāṭakā, satta ca paribbājakā, parūḷhakacchanakhalomā khārivividhamādāya [khārīvidhamādāya (ka. saṃ. ni. 1.122; dī. ni. 1.280)] bhagavato avidūre atikkamanti.
  Addasā kho rājā pasenadi kosalo te satta ca jaṭile, satta ca nigaṇṭhe, satta ca acelake, satta ca ekasāṭake, satta ca paribbājake , parūḷhakacchanakhalome khārivividhamādāya bhagavato avidūre atikkamante. Disvāna uṭṭhāyāsanā ekaṃsaṃ uttarāsaṅgaṃ karitvā dakkhiṇajāṇumaṇḍalaṃ pathaviyaṃ [paṭhaviyaṃ (sī. syā. pī.)] nihantvā yena te satta ca jaṭilā, satta ca nigaṇṭhā, satta ca acelakā, satta ca ekasāṭakā, satta ca paribbājakā, tenañjaliṃ paṇāmetvā tikkhattuṃ nāmaṃ sāvesi – ‘‘rājāhaṃ, bhante, pasenadi kosalo; rājāhaṃ, bhante, pasenadi kosalo; rājāhaṃ, bhante, pasenadi kosalo’’ti.
  Atha kho rājā pasenadi kosalo acirapakkantesu tesu sattasu ca jaṭilesu, sattasu ca nigaṇṭhesu, sattasu ca acelakesu, sattasu ca ekasāṭakesu, sattasu ca paribbājakesu, yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. Ekamantaṃ nisinno kho rājā pasenadi kosalo bhagavantaṃ etadavoca – ‘‘ye kho [ye ca kho (sī.), ye ca te (syā.), ye nu keci kho (pī.), ye te (saṃ. ni. 1.122), ye nu kho keci (?)] bhante, loke arahanto vā arahattamaggaṃ vā samāpannā ete tesaṃ aññatare’’ti [aññatarāti (sī. ka.), aññataroti (syā. pī.)].
  ‘‘Dujjānaṃ kho etaṃ, mahārāja, tayā gihinā kāmabhoginā puttasambādhasayanaṃ ajjhāvasantena kāsikacandanaṃ paccanubhontena mālāgandhavilepanaṃ dhārayantena jātarūparajataṃ sādiyantena – ime vā arahanto, ime vā arahattamaggaṃ samāpannāti.
  ‘‘Saṃvāsena kho, mahārāja, sīlaṃ veditabbaṃ. Tañca kho dīghena addhunā na ittaraṃ [na ittarena (syā. sī. syā. aṭṭha.)], manasikarotā no amanasikarotā, paññavatā no duppaññena. Saṃvohārena kho, mahārāja, soceyyaṃ veditabbaṃ. Tañca kho dīghena addhunā na ittaraṃ, manasikarotā no amanasikarotā, paññavatā no duppaññena. Āpadāsu kho, mahārāja, thāmo veditabbo. So ca kho dīghena addhunā na ittaraṃ, manasikarotā no amanasikarotā, paññavatā no duppaññena. Sākacchāya kho, mahārāja, paññā veditabbā. Sā ca kho dīghena addhunā na ittaraṃ, manasikarotā no amanasikarotā, paññavatā no duppaññenā’’ti .
  ‘‘Acchariyaṃ, bhante, abbhutaṃ, bhante! Yāva subhāsitaṃ cidaṃ [subhāsitamidaṃ (saṃ. ni. 1.122)], bhante, bhagavatā – ‘dujjānaṃ kho etaṃ, mahārāja, tayā gihinā puttasambādhasayanaṃ ajjhāvasantena kāsikacandanaṃ paccanubhontena mālāgandhavilepanaṃ dhārayantena jātarūparajataṃ sādiyantena – ime vā arahanto, ime vā arahattamaggaṃ samāpannāti. Saṃvāsena kho, mahārāja, sīlaṃ veditabbaṃ…pe… sākacchāya kho, mahārāja, paññā veditabbā. Sā ca kho dīghena addhunā na ittaraṃ, manasikarotā no amanasikarotā, paññavatā no duppaññenā’’’ti.
  ‘‘Ete, bhante, mama purisā corā [carā (saṃ. ni. 1.122)] ocarakā janapadaṃ ocaritvā gacchanti. Tehi paṭhamaṃ ociṇṇaṃ ahaṃ pacchā osārissāmi [otarissāmi (sī. syā. pī.), oyāyissāmi (sī. syā. aṭṭha.), osāpayissāmi (saṃ. ni. 1.122)]. Idāni te, bhante, taṃ rajojallaṃ pavāhetvā sunhātā suvilittā kappitakesamassū odātavatthavasanā pañcahi kāmaguṇehi samappitā samaṅgibhūtā paricāressantī’’ [cāriyanti (syā.)] ti.
  Atha kho bhagavā etamatthaṃ viditvā tāyaṃ velāyaṃ imaṃ udānaṃ udānesi –
  ‘‘Na vāyameyya sabbattha, nāññassa puriso siyā;
  Nāññaṃ nissāya jīveyya, dhammena na vaṇiṃ [vāṇiṃ (sī.), vaṇī (syā. pī.), vāṇijaṃ (ka.)] care’’ti. dutiyaṃ;
漢巴經文比對
  「闍祇羅(SA.1148);長髮梵志(GA)」,南傳作「結髮者」(jaṭilā),菩提比丘長老解說,這是「結髮(編髮)沙門」。
  「一舍羅(SA.1148);一衣外道(GA)」,南傳作「一衣者」(ekasāṭakā),菩提比丘長老英譯為「一件長袍的禁欲修道者(沙門)」(one-robed ascetics)。
  「不應該以法行買賣」(dhammena na vaṇiṃ care’’ti),《勝義光明》以「不應該為了財物之目的說法」(dhanādiatthāya dhammaṃ na katheyya)。