經號:   
   (SN.35.151 更新)
相應部35相應151經/徒弟經(處相應/處篇/修多羅)(莊春江譯)
  「比丘們!這梵行被住於無徒弟與無師父上。
  比丘們!有徒弟、有師父的比丘住於苦而不安樂。
  比丘們!無徒弟、無師父的比丘住於樂而安樂。
  而,比丘們!怎樣是有徒弟、有師父的比丘住於苦而不安樂呢?
  比丘們!這裡,比丘以眼見色後,生起隨順於結的惡不善法之憶念與意向。『它們住於他之內;惡不善法住於其內』,因此,他被稱為『有徒弟』。『它們征服他;惡不善法征服他』,因此,他被稱為『有師父』。
  ……(中略)再者,比丘們!比丘以舌嚐味道後,生起隨順於結的惡不善法之憶念與意向。『它們住於他之內;惡不善法住於其內』,因此,他被稱為『有徒弟』。『它們征服他;惡不善法征服他』,因此,他被稱為『有師父』。……(中略)再者,比丘們!比丘以意識知法後,生起隨順於結的惡不善法之憶念與意向。『它們住於他之內;惡不善法住於其內』,因此,他被稱為『有徒弟』。『它們征服他;惡不善法征服他』,因此,他被稱為『有師父』。
  這樣,比丘們!有徒弟、有師父的比丘住於苦而不安樂。
  而,比丘們!怎樣是無徒弟、無師父的比丘住於樂而安樂呢?
  比丘們!這裡,比丘以眼見色後,不生起隨順於結的惡不善法之憶念與意向。『它們不住於他之內;惡不善法不住於其內』,因此,他被稱為『無徒弟』。『它們不征服他;惡不善法不征服他』,因此,他被稱為『無師父』。
  ……(中略)再者,比丘們!比丘以舌嚐味道後,不生起隨順於結的惡不善法之憶念與意向。『它們不住於他之內;惡不善法不住於其內』,因此,他被稱為『無徒弟』。『它們不征服他;惡不善法不征服他』,因此,他被稱為『無師父』。……(中略)再者,比丘們!比丘以意識知法後,不生起隨順於結的惡不善法之憶念與意向。『它們不住於他之內;惡不善法不住於其內』,因此,他被稱為『無徒弟』。『它們不征服他;惡不善法不征服他』,因此,他被稱為『無師父』。
  這樣,比丘們!無徒弟、無師父的比丘住於樂而安樂。
  比丘們!這梵行被住於無徒弟、無師父上。
  比丘們!有徒弟、有師父的比丘住於苦而不安樂。
  比丘們!無徒弟、無師父的比丘住於樂而安樂。」
SN.35.151/(6) Antevāsikasuttaṃ
   151. “Anantevāsikamidaṃ bhikkhave, brahmacariyaṃ vussati anācariyakaṃ. Santevāsiko, bhikkhave, bhikkhu sācariyako dukkhaṃ na phāsu viharati. Anantevāsiko, bhikkhave, bhikkhu anācariyako sukhaṃ phāsu viharati. Kathañca, bhikkhu, santevāsiko sācariyako dukkhaṃ na phāsu viharati? Idha, bhikkhave, bhikkhuno cakkhunā rūpaṃ disvā uppajjanti pāpakā akusalā dhammā sarasaṅkappā saṃyojaniyā. Tyāssa anto vasanti, antassa vasanti pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā santevāsikoti vuccati. Te naṃ samudācaranti, samudācaranti naṃ pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā sācariyakoti vuccati …pe….
   “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhuno jivhāya rasaṃ sāyitvā uppajjanti pāpakā akusalā dhammā sarasaṅkappā saṃyojaniyā. Tyāssa anto vasanti, antassa vasanti pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā santevāsikoti vuccati. Te naṃ samudācaranti, samudācaranti naṃ pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā sācariyakoti vuccati …pe….
   “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhuno manasā dhammaṃ viññāya uppajjanti pāpakā akusalā dhammā sarasaṅkappā saṃyojaniyā. Tyāssa anto vasanti, antassa vasanti pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā santevāsikoti vuccati. Te naṃ samudācaranti, samudācaranti naṃ pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā sācariyakoti vuccati. Evaṃ kho bhikkhave, bhikkhu santevāsiko sācariyako dukkhaṃ, na phāsu viharati.
   “Kathañca, bhikkhave, bhikkhu anantevāsiko anācariyako sukhaṃ phāsu viharati? Idha, bhikkhave, bhikkhuno cakkhunā rūpaṃ disvā na uppajjanti pāpakā akusalā dhammā sarasaṅkappā saṃyojaniyā. Tyāssa na anto vasanti, nāssa anto vasanti pāpakā akusalā dhammāti Tasmā anantevāsikoti vuccati. Te naṃ na samudācaranti, na samudācaranti naṃ pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā anācariyakoti vuccati …pe….
   “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhuno jivhāya rasaṃ sāyitvā na uppajjanti pāpakā akusalā dhammā sarasaṅkappā saṃyojaniyā. Tyāssa na anto vasanti, nāssa anto vasanti pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā anantevāsikoti vuccati. Te naṃ na samudācaranti, na samudācaranti naṃ pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā anācariyakoti vuccati …pe….
   “Puna caparaṃ, bhikkhave, bhikkhuno manasā dhammaṃ viññāya na uppajjanti pāpakā akusalā dhammā sarasaṅkappā saṃyojaniyā. Tyāssa na anto vasanti, nāssa anto vasanti pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā anantevāsikoti vuccati. Te naṃ na samudācaranti, na samudācaranti naṃ pāpakā akusalā dhammāti. Tasmā anācariyakoti vuccati. Evaṃ kho, bhikkhave, bhikkhu anantevāsiko anācariyako sukhaṃ phāsu viharati. Anantevāsikamidaṃ, bhikkhave, brahmacariyaṃ vussati Anācariyakaṃ santevāsiko bhikkhave, bhikkhu sācariyako dukkhaṃ, na phāsu viharati. Anantevāsiko, bhikkhave, bhikkhu anācariyako sukhaṃ phāsu viharatī”ti. Chaṭṭhaṃ.
漢巴經文比對(莊春江作):
  「近住弟子(SA.235)」,南傳作「徒弟」(antevāsika,直譯為「內住者」,另譯為「阿闍梨的弟子」,即「還需要跟隨阿闍梨住的弟子」),菩提比丘長老英譯為「學生」(students)。
  「彼比丘行此法者(SA.235)」,南傳作「它們征服他」(Te naṃ samudācaranti)。菩提比丘長老英譯為「它們攻擊他」(They assail him)。按:「征服」(samudācarati)這個動詞原意為「實行;熟習」,《顯揚真義》以征服(adhibhavanti)、覆蓋(ajjhottharanti)、使學習/教導(sikkhāpenti,教導醫術、差使事)解說,今準此譯。如果生起「隨順於結的惡不善法」,那「隨順於結的惡不善法」猶如「師父」監管徒弟一樣,所以說他「有師父」(這時他的「師父」就是「隨順於結的惡不善法」),這是「雙關語」。而北傳經文顯然採取「行;實行」的意思,這與「師;阿闍梨」(ācariya)有「行」的意思,也同樣可以構成「雙關語」。
  「於此邊住者(SA.235)」,南傳作「它們住於他之內」(tyāssa anto vasanti),菩提比丘長老英譯為「它們住於他之內」(They dwell within him)。按:徒弟(antevāsika),直譯為「內住者」,也譯為「師父(阿闍梨)的弟子」,經文說,如果生起「隨順於結的惡不善法」,那「隨順於結的惡不善法」猶如「徒弟」與他(師父)住在一起一樣,也就是「住於內」(anto vasanti),所以說他「有徒弟」(這時他的「徒弟」就是「隨順於結的惡不善法」),這是「雙關語」。這裡北傳經文的「邊住」,可能即巴利經文的「住於內」(anto vasanti),因為「邊」(anta)經語尾變化可以是「anto」,而「anto」卻也是介系詞「內」的意思,而從前後文義來看,後者之解讀較為適當。