經號:   
   (SN.35.63 更新)
7.鹿網品
相應部35相應63經/鹿網經第一(處相應/處篇/修多羅)(莊春江譯)
  起源於舍衛城。
  那時,尊者鹿網去見世尊。……(中略)在一旁坐好後,尊者鹿網對世尊這麼說:
  「大德!被稱為『獨住、獨住』,大德!什麼情形是獨住?什麼情形是有伴同住?」
  「鹿網!有能被眼識知,令人想要的、可愛的、合意的、可愛樣子的、伴隨欲的、貪染的色,如果比丘歡喜、歡迎、持續固持它;當歡喜、歡迎、持續固持它時,則生起歡喜;當有歡喜,則有貪著;當有貪著,則有繫縛,鹿網!被歡喜之結所結合的比丘被稱為『有伴同住』。
  ……(中略)鹿網!有能被舌識知,令人想要的、可愛的、合意的、可愛樣子的、伴隨欲的、貪染的味道,如果比丘歡喜、歡迎、持續固持它;當歡喜、歡迎、持續固持它時,則生起歡喜;當有歡喜,則有貪著;當有貪著,則有繫縛,鹿網!被歡喜之結所結合的比丘被稱為『有伴同住』。[……(中略)鹿網!有能被意識知,令人想要的、可愛的、合意的、可愛樣子的、伴隨欲的、貪染的法,如果比丘歡喜、歡迎、持續固持它;當歡喜、歡迎、持續固持它時,則生起歡喜;當有歡喜,則有貪著;當有貪著,則有繫縛,鹿網!被歡喜之結所結合的比丘被稱為『有伴同住』。]而,鹿網!即使受用少聲音的、安靜的、離人之氛圍的人獨住的、適合獨坐林野、森林、荒地的邊地住處這樣住的比丘,同樣被稱為『有伴同住』。
  那是什麼原因呢?因為渴愛是伴,他未捨斷,因此被稱為『有伴同住』。
  鹿網!有能被眼識知,令人想要的、可愛的、合意的、可愛樣子的、伴隨欲的、貪染的色,如果比丘不歡喜、不歡迎、不持續固持它;對它不歡喜、不歡迎、不持續固持後,則歡喜被滅了;當沒有歡喜,則沒有貪著;當沒有貪著,則沒有繫縛,鹿網!離被歡喜之結所結合的比丘被稱為『獨住』。
  ……(中略)鹿網!有能被舌識知……的味道……(中略)鹿網!有能被意識知,令人想要的、可愛的、合意的、可愛樣子的、伴隨欲的、貪染的法,如果比丘不歡喜、不歡迎、不持續固持它;對它不歡喜、不歡迎、不持續固持後,則歡喜被滅了;當沒有歡喜,則沒有貪著;當沒有貪著,則沒有繫縛,鹿網!離被歡喜之結所結合的比丘被稱為『獨住』。而,鹿網!即使住在村落邊,與比丘、比丘尼、優婆塞優婆夷、國王、國王的大臣、外道、外道弟子交往這樣住的比丘,同樣被稱為『獨住』。
  那是什麼原因呢?因為渴愛是伴,他已捨斷,因此被稱為『獨住』。」
7. Migajālavaggo
SN.35.63/(1). Paṭhamamigajālasuttaṃ
   63. Sāvatthinidānaṃ Atha kho āyasmā migajālo yena bhagavā …pe… ekamantaṃ nisinno kho āyasmā migajālo bhagavantaṃ etadavoca– “‘ekavihārī, ekavihārī’ti, bhante, vuccati. Kittāvatā nu kho, bhante, ekavihārī hoti, kittāvatā ca pana sadutiyavihārī hotī”ti?
   “Santi kho, migajāla, cakkhuviññeyyā rūpā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṃhitā rajanīyā. Tañce bhikkhu abhinandati abhivadati ajjhosāya tiṭṭhati. Tassa taṃ abhinandato abhivadato ajjhosāya tiṭṭhato uppajjati nandī. Nandiyā sati sārāgo hoti; sārāge sati saṃyogo hoti. Nandisaṃyojanasaṃyutto kho, migajāla, bhikkhu sadutiyavihārīti vuccati. Santi …pe… santi kho, migajāla, jivhāviññeyyā rasā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṃhitā rajanīyā. Tañce bhikkhu abhinandati abhivadati ajjhosāya tiṭṭhati. Tassa taṃ abhinandato abhivadato ajjhosāya tiṭṭhato uppajjati nandī. Nandiyā sati sārāgo hoti; sārāge sati saṃyogo hoti. Nandisaṃyojanasaṃyutto kho, migajāla, bhikkhu sadutiyavihārīti vuccati. Evaṃvihārī ca, migajāla, bhikkhu kiñcāpi araññavanapatthāni pantāni senāsanāni paṭisevati appasaddāni appanigghosāni vijanavātāni manussarāhasseyyakāni paṭisallānasāruppāni; atha kho sadutiyavihārīti vuccati. Taṃ kissa hetu? Taṇhā hissa dutiyā, sāssa appahīnā. Tasmā sadutiyavihārī”ti vuccati.
   “Santi ca kho, migajāla, cakkhuviññeyyā rūpā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṃhitā rajanīyā. Tañce bhikkhu nābhinandati nābhivadati nājjhosāya tiṭṭhati. Tassa taṃ anabhinandato anabhivadato anajjhosāya tiṭṭhato nandī nirujjhati. Nandiyā asati sārāgo na hoti; sārāge asati saṃyogo na hoti. Nandisaṃyojanavisaṃyutto kho, migajāla, bhikkhu ekavihārīti vuccati …pe… santi ca kho, migajāla, jivhāviññeyyā rasā …pe… santi ca kho, migajāla, manoviññeyyā dhammā iṭṭhā kantā manāpā piyarūpā kāmūpasaṃhitā rajanīyā. Tañce bhikkhu nābhinandati nābhivadati nājjhosāya tiṭṭhati. Tassa taṃ anabhinandato anabhivadato anajjhosāya tiṭṭhato nandī nirujjhati. Nandiyā asati sārāgo na hoti; sārāge asati saṃyogo na hoti. Nandisaṃyojanavippayutto kho, migajāla, bhikkhu ekavihārīti vuccati. Evaṃvihārī ca, migajāla, bhikkhu kiñcāpi gāmante viharati ākiṇṇo bhikkhūhi bhikkhunīhi upāsakehi upāsikāhi rājūhi rājamahāmattehi titthiyehi titthiyasāvakehi Atha kho ekavihārīti vuccati. Taṃ kissa hetu? Taṇhā hissa dutiyā, sāssa pahīnā. Tasmā ekavihārīti vuccatī”ti. Paṭhamaṃ.
漢巴經文比對(莊春江作):
  「有第二住(SA.309)」,南傳作「有伴同住」(sadutiyavihārī,直譯為「有第二住」),菩提比丘長老英譯為「與伴同住」(dwelling with a partner)。
  「有一一住(SA.309)」,南傳作「獨住」(ekavihārī,直譯為「一住」),菩提比丘長老英譯為「獨自住者」(a lone dweller)。
  「人獨住的」(manussarāhasseyyakāni, manussarāhaseyyakāni,另譯為「對人靜寂的」),菩提比丘長老英譯為「從人群中隱藏;隱藏於讓人找不到的地方」(hidden from people)。