經號:   
   (SN.12.35 更新)
相應部12相應35經/無明為緣經(因緣相應/因緣篇/修多羅)(莊春江譯)
  住在舍衛城……(中略)。
  「比丘們!以無明為緣而有行;以行為緣而有識;……(中略)這樣是這整個苦蘊。」
  當這麼說時,某位比丘對世尊這麼說:
  「大德!什麼是老死?而這老死又是誰的?」
  「不適當的問題。」世尊說。
  「比丘!凡會說『什麼是老死?而這老死又是誰的?』者,或者,比丘!凡會說『老死是一件事,而這老死又屬誰是另一件事。』者,這兩者同一意義,只是語詞不同。
  比丘!有『命即是身體』之見,則無梵行生活,或者,有『命是一,身體是另一』之見,則無梵行生活。
  比丘!不往這兩個極端後,如來處在中間說法:『以生為緣而有老死。』」
  「大德!什麼是生?而這生又是誰的?」
  「不是適當的問題。」世尊說。
  「比丘!凡會說『什麼是生?而這生又是誰的?』者,比丘!或者,凡會說『生是一件事,而這生又屬誰是另一件事。』者,這兩者同一意義,只是語詞不同。
  比丘!有『命即是身體』之見,則無梵行生活,或者,比丘!有『命是一身體是另一』之見,則無梵行生活。
  比丘!不往這兩個極端後,如來處在中間說法:『以有為緣而有生。』」
  「大德!什麼是有?而這有又是誰的?」
  「不是適當的問題。」世尊說。
  「比丘!凡會說『什麼是有?而這有又是誰的?』者,或者,比丘!凡會說『有是一件事,而這有又屬誰是另一件事。』者,這兩者同一意義,只是語詞不同。
  比丘!有『命即是身體』之見,則無梵行生活,或者,比丘!有『命是一身體是另一』之見,則無梵行生活。
  比丘!不往這兩個極端後,如來處在中間說法:『以取為緣而有有。』」
  「……(中略)『以渴愛為緣而有取。』」「……『以受為緣而有渴愛。』」「……『以觸為緣而有受。』……」「『以六處為緣而有觸。』」「……『以名色為緣而有六處。』」「……『以識為緣而有名色。』」「……『以行為緣而有識。』」
  「大德!什麼是行?而這行又是誰的?」
  「不是適當的問題。」世尊說。
  「比丘!凡會說『什麼是行?而這行又是誰的?』者,或者,比丘!凡會說『行是一件事,而這行又屬誰是另一件事。』者,這兩者同一意義,只是語詞不同。
  比丘!有『命即是身體』之見,則無梵行生活,或者,比丘!有『命是一身體是另一』之見,則無梵行生活。
  比丘!不往這兩個極端後,如來處在中間說法:『以無明為緣而有行。』
  比丘!但就以那無明的無餘褪去與滅,所有的歪曲、相違、猶豫:『什麼是老死?而這老死又是誰的?』或者『老死是一件事,而這老死又屬誰是另一件事。』或者『命即是身體。』或者『命是一身體是另一。』這一切都已被捨斷,根已被切斷,就像無根的棕櫚樹成為非有為未來不生之物
  比丘!但就以那無明的無餘褪去與滅,所有的歪曲、相違、猶豫:『什麼是生?而這生又是誰的?』或者『生是一件事,而這生又屬誰是另一件事。』或者『命即是身體。』或者『命是一身體是另一。』這一切都已被捨斷,根已被切斷,就像無根的棕櫚樹,成為非有,為未來不生之物。
  比丘!但就以那無明的無餘褪去與滅,所有的歪曲、相違、猶豫:『什麼是有?……(中略)什麼是取?……什麼是渴愛?……什麼是受?……什麼是觸?……什麼是六處?……什麼是名色?……什麼是識?……(中略)。』
  比丘!但就以那無明的無餘褪去與滅,所有的歪曲、相違、猶豫:『什麼是行?而這行又是誰的?』或者『行是一件事,而這行又屬誰是另一件事。』或者『命即是身體。』或者『命是一身體是另一。』這一切都已被捨斷,根已被切斷,就像無根的棕櫚樹,成為非有,為未來不生之物。」
SN.12.35/(5). Avijjāpaccayasuttaṃ
   35. Sāvatthiyaṃ viharati …pe… “avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ …pe… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotī”ti. Evaṃ vutte, aññataro bhikkhu bhagavantaṃ etadavoca– “‘katamaṃ nu kho, bhante, jarāmaraṇaṃ, kassa ca panidaṃ jarāmaraṇan’ti? ‘No kallo pañho’ti bhagavā avoca, ‘katamaṃ jarāmaraṇaṃ kassa ca panidaṃ jarāmaraṇan’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘aññaṃ jarāmaraṇaṃ aññassa ca panidaṃ jarāmaraṇan’ti, iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘jātipaccayā jarāmaraṇan’”ti.
   “Katamā nu kho, bhante, jāti, kassa ca panāyaṃ jātī”ti? “No kallo pañho”ti bhagavā avoca, “‘katamā jāti, kassa ca panāyaṃ jātī’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘aññā jāti aññassa ca panāyaṃ jātī’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘bhavapaccayā jātī’”ti.
   “Katamo nu kho, bhante, bhavo, kassa ca panāyaṃ bhavo”ti? “No kallo pañho”ti bhagavā avoca, “‘katamo bhavo, kassa ca panāyaṃ bhavo’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘añño bhavo aññassa ca panāyaṃ bhavo’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti; aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘upādānapaccayā bhavo’ti …pe… ‘taṇhāpaccayā upādānanti… vedanāpaccayā taṇhāti… phassapaccayā vedanāti… saḷāyatanapaccayā phassoti… nāmarūpapaccayā saḷāyatananti… viññāṇapaccayā nāmarūpanti… saṅkhārapaccayā viññāṇan’”ti.
   “Katame nu kho, bhante, saṅkhārā, kassa ca panime saṅkhārā”ti? “No kallo pañho”ti bhagavā avoca, “‘katame saṅkhārā kassa ca panime saṅkhārā’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘aññe saṅkhārā aññassa ca panime saṅkhārā’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti; aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘avijjāpaccayā saṅkhārā’”ti.
   “Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. ‘Katamaṃ jarāmaraṇaṃ, kassa ca panidaṃ jarāmaraṇaṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jarāmaraṇaṃ, aññassa ca panidaṃ jarāmaraṇaṃ’ iti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīraṃ’ iti vā. Sabbānissa tāni pahīnāni bhavanti ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvaṅkatāni āyatiṃ anuppādadhammāni.
   “Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. ‘Katamā jāti, kassa ca panāyaṃ jāti’ iti vā, ‘aññā jāti, aññassa ca panāyaṃ jāti’ iti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīraṃ’ iti vā. Sabbānissa tāni pahīnāni bhavanti ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvaṅkatāni āyatiṃ anuppādadhammāni.
   “Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. Katamo bhavo …pe… katamaṃ upādānaṃ… katamā taṇhā… katamā vedanā… katamo phasso… katamaṃ saḷāyatanaṃ… katamaṃ nāmarūpaṃ… katamaṃ viññāṇaṃ …pe….
   “Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. ‘Katame saṅkhārā, kassa ca panime saṅkhārā’ iti vā, ‘aññe saṅkhārā, aññassa ca panime saṅkhārā’ iti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ, aññaṃ sarīraṃ’ iti vā. Sabbānissa tāni pahīnāni bhavanti ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvaṅkatāni āyatiṃ anuppādadhammānī”ti. Pañcamaṃ.
漢巴經文比對(莊春江作):