經號:   
   (中部43經 更新)
中部43經/毘陀羅大經(雙小品[5])(莊春江譯)
  我聽到這樣
  有一次世尊住在舍衛城祇樹林給孤獨園。
  那時,尊者摩訶拘絺羅在傍晚時,從獨坐中出來,去見尊者舍利弗。抵達後,與尊者舍利弗相互歡迎。歡迎與寒暄後,在一旁坐下。在一旁坐好後,尊者摩訶拘絺羅對尊者舍利弗這麼說:
  「學友!被稱為『劣慧者,劣慧者』,學友!什麼情形被稱為『劣慧者』呢?」
  「學友!『不了知,不了知』,因此被稱為『劣慧者』。學友!不了知什麼呢?不了知:『這是苦。』不了知:『這是苦。』不了知:『這是苦。』不了知:『這是導向苦滅道跡。』學友!『不了知,不了知』,因此被稱為『劣慧者』。」
  「!學友!」尊者摩訶拘絺羅歡喜、隨喜尊者舍利弗所說後,更進一步問尊者舍利弗問題:
  「學友!被稱為『有慧者,有慧者』,學友!什麼情形被稱為『有慧者』呢?」
  「學友!『了知,了知』,因此被稱為『有慧者』。了知什麼呢?了知:『這是苦。』了知:『這是苦集。』了知:『這是苦滅。』了知:『這是導向苦滅道跡。』學友!『了知,了知』,因此被稱為『有慧者』。」
  「學友!被稱為『識,識』,學友!什麼情形被稱為有『識』呢?」
  「學友!『識知,識知』,因此被稱為『識』。識知什麼呢?識知『樂』,識知『苦』,識知『不苦不樂』,學友!『識知,識知』,因此被稱為『識』。」
  「學友!慧與識,這些法相連結,或者不連結呢?又,這些法能夠一一分離後安立差異嗎?」
  「學友!慧與識,這些法相連結,非不連結,又,這些法不能夠一一分離後安立差異,學友!因為,凡了知者,則識知,凡識知者,則了知,因此,這些法相連結,非不連結,又,這些法不能夠一一分離後安立差異。」
  「學友!慧與識,這些法相連結,非不連結,什麼是其差異呢?」
  「學友!慧與識,這些法相連結,非不連結,慧應該被修習,而識應該被遍知,這是其差異。」
  「學友!被稱為『受,受』,學友!什麼情形被稱為『受』呢?」
  「學友!『感受,感受』,因此被稱為『受』。感受什麼呢?感受樂,感受苦,感受不苦不樂,學友!『感受,感受』,因此被稱為『受』。」
  「學友!被稱為『想,想』,學友!什麼情形被稱為『想』呢?」
  「學友!『認知,認知』,因此被稱為『想』。認知什麼呢?認知青,認知黃,認知赤,認知白,學友!『認知,認知』,因此被稱為『想』。」
  「學友!受、想、識,這些法相連結,或者不連結呢?又,這些法能夠一一分離後安立差異嗎?」
  「學友!受、想、識,這些法相連結,非不連結,又,這些法不能夠一一分離後安立差異,學友!因為,凡感受者,則認知,凡認知者,則識知,因此,這些法相連結,非不連結,又,這些法不能夠一一分離後安立差異。」
  「學友!以已捨棄五根的清淨意識,什麼能被瞭解呢?」
  「學友!以已捨棄五根的清淨意識,虛空無邊處能被瞭解為『虛空無邊』,識無邊處能被瞭解為『識無邊』,無所有處能被瞭解為『什麼都沒有』。」
  「學友!以什麼而了知能被瞭解的法呢?」
  「學友!以慧眼而了知能被瞭解的法。」
  「學友!慧的目的是什麼呢?」
  「學友!慧的目的是證智、遍知、捨斷。」
  「學友!為了正見的生起,有多少呢?」
  「學友!為了正見的生起,有兩個緣:其他人的聲音與如理作意,學友!為了正見的生起,有兩個緣。」
  「學友!正見被多少支資助而有心解脫果、心解脫果效益,慧解脫果、慧解脫果效益呢?」
  「學友!正見被五支資助而有心解脫果、心解脫果效益,慧解脫果、慧解脫果效益,學友!這裡,正見被戒資助、被聽聞資助、被討論資助、被止資助、被資助,學友!正見被這五支資助而有心解脫果、心解脫果效益,慧解脫果、慧解脫果效益。」
  「學友!有多少有呢?」
  「學友!有三有:欲有、色有、無色有。」
  「學友!怎樣有未來再生的出生呢?」
  「學友!無明所蓋、渴愛所繫之眾生到處歡喜,這樣有未來再生的出生。」
  「學友!怎樣沒有未來再生的出生呢?」
  「學友!以無明的褪去、以的生起、以渴愛的滅,這樣沒有未來再生的出生。」
  「學友!什麼是初禪呢?」
  「學友!這裡,比丘從離欲、離不善法後,進入後住於有尋、有伺離而生喜、樂的初禪,學友!這被稱為初禪。」
  「學友!初禪有多少支呢?」
  「學友!初禪有五支,學友!這裡,入初禪的比丘存在尋、伺、喜、樂、心一境性,學友!這樣,初禪有五支。」
  「學友!初禪有多少支已被捨斷?多少支已具備呢?」
  「學友!初禪有五支已被捨斷,五支已具備,學友!這裡,入初禪的比丘欲的意欲已被捨斷,惡意已被捨斷,惛沈睡眠已被捨斷,掉舉後悔已被捨斷,疑惑已被捨斷,存在尋、伺、喜、樂、心一境性,這樣,初禪有五支已被捨斷,五支已具備。」
  「學友!這五根有不同境域、不同行境,不互相經驗的行境與境域,即:眼根、耳根、鼻根、舌根、身根,學友!對這不同境域、不同行境,不互相經驗行境與境域的五根來說,什麼是所依?誰經驗其行境與境域呢?」
  「學友!這五根有不同境域、不同行境,不互相經驗的行境與境域,即:眼根、耳根、鼻根、舌根、身根,學友!對這不同境域、不同行境,不互相經驗行境與境域的五根來說,意是所依,意經驗其行境與境域。」
  「學友!這五根,即:眼根、耳根、鼻根、舌根、身根,學友!這五根於什麼而住立呢?」
  「學友!這五根,即:眼根、耳根、鼻根、舌根、身根,學友!這五根緣於壽命而住立。」
  「學友!壽命緣於什麼而住立呢?」
  「學友!壽命緣於暖而住立。」
  「學友!暖緣於什麼而住立呢?」
  「學友!暖緣於壽命而住立。」
  「學友!如今,我們知道尊者舍利弗這麼說:『壽命緣於暖而住立。』但,學友!如今,我們又知道尊者舍利弗這麼說:『暖緣於壽命而住立。』那麼,學友!這所說的義理,應如何而得見呢?」
  「那麼,學友!我為你作個譬喻,智者在這裡以一些譬喻而知所說的義理。學友!猶如當油燈燃燒時,火焰緣於光而被了知,光緣於火焰而被了知,同樣的,學友!壽命緣於暖而住立,暖緣於壽命而住立。」
  「學友!壽行能被感受法,或者壽行是一,能被感受法是另一呢?」
  「學友!壽行是不能被感受法,學友!如果壽行成為能被感受法,入想受滅比丘的出定就不被了知,學友!因為,壽行是一,能被感受法是另一,因此,入想受滅比丘的出定被了知。」
  「學友!當這個身體多少法離開時,那時,這個身體被捨棄、被丟下,如無思的木柴而臥呢?」
  「學友!當這個身體三法:壽、暖與識離開時,那時,這個身體被捨棄、被丟下,如無思的木柴而臥。」
  「學友!這死者死了與這入想受滅的比丘,他們的差異是什麼呢?」
  「學友!這死者死了,其身行已滅、已止息,語行已滅、已止息,心行已滅、已止息,壽命已滅盡,暖已平息,諸根已破壞。入想受滅的比丘,其身行已滅、已止息,語行已滅、已止息,心行已滅、已止息,壽命未滅盡,暖未平息,諸根明淨。學友!這死者死了與這入想受滅的比丘,這是其差異。」
  「學友!為了不苦不樂心解脫的等至,有多少緣呢?」
  「學友!為了不苦不樂心解脫的等至,有四緣。學友,這裡,比丘以樂的捨斷與苦的捨斷,及以之前喜悅與憂的滅沒,進入後住於不苦不樂,由平靜而念遍淨的第四禪,學友!為了不苦不樂心解脫的等至,有這四緣。」
  「學友!為了無相心解脫的等至,有多少緣呢?」
  「學友!為了無相心解脫的等至,有二緣:不作意一切相與作意無相界,學友!為了無相心解脫的等至,有這二緣。」
  「學友!為了無相心解脫的持續,有多少緣呢?」
  「學友!為了無相心解脫的持續,有三緣:不作意一切相、作意無相界、先前的準備[持續多久],學友!為了無相心解脫的持續,有這三緣。」
  「學友!為了無相心解脫的出定,有多少緣呢?」
  「學友!為了無相心解脫的出定,有二緣:作意一切相與不作意無相界,學友!為了無相心解脫的出定,有這二緣。」
  「學友!無量心解脫無所有心解脫空心解脫、無相心解脫,這些法為不同含義、不同文辭呢?或者為一種含義,但只是文辭不同呢?」
  「學友!無量心解脫、無所有心解脫、空心解脫、無相心解脫,學友!有法門,由此法門而這些法為不同含義、不同文辭,又,學友!有法門,由此法門而這些法為一種含義,但只是文辭不同。
  學友!什麼法門,由此法門而這些法為不同含義、不同文辭呢?
  學友!這裡,比丘以與慈俱行之心遍滿一方後而住,像這樣第二方,像這樣第三方,像這樣第四方,像這樣上下、橫向、到處,對一切如對自己,以與慈俱行之心,以廣大、以出眾、以無量、以無怨恨、以無惡意之心遍滿全部世間後而住。以與悲俱行之心……(中略)以與喜悅俱行之心……(中略)以與平靜俱行之心遍滿一方後而住,像這樣第二方,像這樣第三方,像這樣第四方,像這樣上下、橫向、到處,對一切如對自己,以與平靜俱行之心,以廣大、以出眾、以無量、以無怨恨、以無惡意之心遍滿全部世間後而住。學友!這被稱為無量心解脫。
  學友!什麼是無所有心解脫呢?學友!這裡,比丘超越一切識無邊處後[而知]:『什麼都沒有』,進入後住於無所有處,學友!這被稱為無所有心解脫。
  學友!什麼是空心解脫呢?學友!這裡,比丘到林野,或樹下,或空屋,像這樣深慮:『這我或我所是空。』學友!這被稱為空心解脫。
  學友!什麼是無相心解脫呢?學友!這裡,比丘以一切相的不作意,進入後住於無相心定,學友!這被稱為無相心解脫。
  學友!這是法門,由此法門而這些法為不同含義、不同文辭。
  學友!什麼法門,由此法門而這些法為一種含義但只有文辭不同呢?
  學友!貪是衡量的作者;瞋是衡量的作者;癡是衡量的作者,煩惱已盡的比丘那些已被捨斷,根已被切斷,就像無根的棕櫚樹成為非有為未來不生之物。學友!對所有無量心解脫之所及,不動心解脫被說為其中之第一,而那不動心解脫貪是空的、瞋是空的、癡是空的。
  學友!貪是件東西;瞋是件東西;癡是件東西,煩惱已盡的比丘那些已被捨斷,根已被切斷,就像無根的棕櫚樹,成為非有,為未來不生之物。學友!對所有無所有心解脫之所及,不動心解脫被說為其中之第一,而那不動心解脫貪是空的、瞋是空的、癡是空的。
  學友!貪是相的作者;瞋是相的作者;癡是相的作者,煩惱已盡的比丘那些已被捨斷,根已被切斷,就像無根的棕櫚樹,成為非有,為未來不生之物。學友!對所有無相心解脫之所及,不動心解脫被說為其中之第一,而那不動心解脫貪是空的、瞋是空的、癡是空的。
  學友!這是法門,由此法門而這些法為一種含義,但只有文辭不同。」
  這就是尊者舍利弗所說,悅意的尊者摩訶拘絺羅歡喜尊者舍利弗所說。
  毘陀羅大經第三終了。
MN.43/(3) Mahāvedallasuttaṃ
   449. Evaṃ me sutaṃ– ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Atha kho āyasmā mahākoṭṭhiko sāyanhasamayaṃ paṭisallānā vuṭṭhito yenāyasmā sāriputto tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā āyasmatā sāriputtena saddhiṃ sammodi. Sammodanīyaṃ kathaṃ sāraṇīyaṃ vītisāretvā ekamantaṃ nisīdi. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mahākoṭṭhiko āyasmantaṃ sāriputtaṃ etadavoca
   “‘Duppañño duppañño’ti, āvuso, vuccati. Kittāvatā nu kho, āvuso, duppaññoti vuccatī”ti?
   “‘Nappajānāti nappajānātī’ti kho, āvuso, tasmā duppaññoti vuccati.
   “Kiñca nappajānāti? ‘Idaṃ dukkhan’ti nappajānāti, ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti nappajānāti, ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti nappajānāti, ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti nappajānāti. ‘Nappajānāti nappajānātī’ti kho, āvuso, tasmā duppaññoti vuccatī”ti.
   “‘Sādhāvuso’ti kho āyasmā mahākoṭṭhiko āyasmato sāriputtassa bhāsitaṃ abhinanditvā anumoditvā āyasmantaṃ sāriputtaṃ uttariṃ pañhaṃ apucchi–
   “‘Paññavā paññavā’ti, āvuso, vuccati. Kittāvatā nu kho, āvuso, paññavāti vuccatī”ti?
   “‘Pajānāti pajānātī’ti kho, āvuso, tasmā paññavāti vuccati.
   “Kiñca pajānāti? ‘Idaṃ dukkhan’ti pajānāti, ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti pajānāti, ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti pajānāti, ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti pajānāti. ‘Pajānāti pajānātī’ti kho, āvuso, tasmā paññavāti vuccatī”ti.
   “‘Viññāṇaṃ viññāṇan’ti, āvuso, vuccati. Kittāvatā nu kho, āvuso, viññāṇanti vuccatī”ti?
   “‘Vijānāti vijānātī’ti kho, āvuso, tasmā viññāṇanti vuccati.
   “Kiñca vijānāti? Sukhantipi vijānāti, dukkhantipi vijānāti, adukkhamasukhantipi vijānāti. ‘Vijānāti vijānātī’ti kho, āvuso, tasmā viññāṇanti vuccatī”ti.
   “Yā cāvuso, paññā yañca viññāṇaṃ– ime dhammā saṃsaṭṭhā udāhu visaṃsaṭṭhā? Labbhā ca panimesaṃ dhammānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetun”ti? “Yā cāvuso, paññā yañca viññāṇaṃ– ime dhammā saṃsaṭṭhā, no visaṃsaṭṭhā. Na ca labbhā imesaṃ dhammānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetuṃ. Yaṃ hāvuso, pajānāti taṃ vijānāti, yaṃ vijānāti taṃ pajānāti. Tasmā ime dhammā saṃsaṭṭhā, no visaṃsaṭṭhā. Na ca labbhā imesaṃ dhammānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetun”ti.
   “Yā cāvuso, paññā yañca viññāṇaṃ– imesaṃ dhammānaṃ saṃsaṭṭhānaṃ no visaṃsaṭṭhānaṃ kiṃ nānākaraṇan”ti? “Yā cāvuso, paññā yañca viññāṇaṃ– imesaṃ dhammānaṃ saṃsaṭṭhānaṃ no visaṃsaṭṭhānaṃ paññā bhāvetabbā, viññāṇaṃ pariññeyyaṃ. Idaṃ nesaṃ nānākaraṇan”ti.
   450. “‘Vedanā vedanā’ti, āvuso, vuccati. Kittāvatā nu kho, āvuso vedanāti vuccatī”ti?
   “‘Vedeti vedetī’ti kho, āvuso, tasmā vedanāti vuccati.
   “Kiñca vedeti? Sukhampi vedeti, dukkhampi vedeti, adukkhamasukhampi vedeti. ‘Vedeti vedetī’ti kho, āvuso, tasmā vedanāti vuccatī”ti.
   “‘Saññā saññā’ti, āvuso, vuccati. Kittāvatā nu kho, āvuso, saññāti vuccatī”ti?
   “‘Sañjānāti sañjānātī’ti kho, āvuso, tasmā saññāti vuccati.
   “Kiñca sañjānāti? Nīlakampi sañjānāti, pītakampi sañjānāti, lohitakampi sañjānāti, odātampi sañjānāti. ‘Sañjānāti sañjānātī’ti kho, āvuso, tasmā saññāti vuccatī”ti.
   “Yā cāvuso, vedanā yā ca saññā yañca viññāṇaṃ– ime dhammā saṃsaṭṭhā udāhu visaṃsaṭṭhā? Labbhā ca panimesaṃ dhammānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetun”ti? “Yā cāvuso, vedanā yā ca saññā yañca viññāṇaṃ– ime dhammā saṃsaṭṭhā, no visaṃsaṭṭhā. Na ca labbhā imesaṃ dhammānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetuṃ. Yaṃ hāvuso, vedeti taṃ sañjānāti, yaṃ sañjānāti taṃ vijānāti. Tasmā ime dhammā saṃsaṭṭhā no visaṃsaṭṭhā. Na ca labbhā imesaṃ dhammānaṃ vinibbhujitvā vinibbhujitvā nānākaraṇaṃ paññāpetun”ti.
   451. “Nissaṭṭhena hāvuso, pañcahi indriyehi parisuddhena manoviññāṇena kiṃ neyyan”ti?
   “Nissaṭṭhena āvuso, pañcahi indriyehi parisuddhena manoviññāṇena ‘ananto ākāso’ti ākāsānañcāyatanaṃ neyyaṃ, ‘anantaṃ viññāṇan’ti viññāṇañcāyatanaṃ neyyaṃ, ‘natthi kiñcī’ti ākiñcaññāyatanaṃ neyyan”ti.
   “Neyyaṃ panāvuso, dhammaṃ kena pajānātī”ti?
   “Neyyaṃ kho, āvuso, dhammaṃ paññācakkhunā pajānātī”ti.
   “Paññā panāvuso, kimatthiyā”ti?
   “Paññā kho, āvuso, abhiññatthā pariññatthā pahānatthā”ti.
   452. “Kati panāvuso, paccayā sammādiṭṭhiyā uppādāyā”ti?
   “Dve kho, āvuso, paccayā sammādiṭṭhiyā uppādāya– parato ca ghoso, yoniso ca manasikāro. Ime kho, āvuso, dve paccayā sammādiṭṭhiyā uppādāyā”ti.
   “Katihi panāvuso, aṅgehi anuggahitā sammādiṭṭhi cetovimuttiphalā ca hoti cetovimuttiphalānisaṃsā ca, paññāvimuttiphalā ca hoti paññāvimuttiphalānisaṃsā cā”ti?
   “Pañcahi kho, āvuso, aṅgehi anuggahitā sammādiṭṭhi cetovimuttiphalā ca hoti cetovimuttiphalānisaṃsā ca, paññāvimuttiphalā ca hoti paññāvimuttiphalānisaṃsā ca. Idhāvuso, sammādiṭṭhi sīlānuggahitā ca hoti, sutānuggahitā ca hoti, sākacchānuggahitā ca hoti, samathānuggahitā ca hoti, vipassanānuggahitā ca hoti. Imehi kho, āvuso, pañcahaṅgehi anuggahitā sammādiṭṭhi cetovimuttiphalā ca hoti cetovimuttiphalānisaṃsā ca, paññāvimuttiphalā ca hoti paññāvimuttiphalānisaṃsā cā”ti.
   453. “Kati panāvuso, bhavā”ti?
   “Tayome, āvuso, bhavā– kāmabhavo rūpabhavo, arūpabhavo”ti.
   “Kathaṃ panāvuso, āyatiṃ punabbhavābhinibbatti hotī”ti?
   “Avijjānīvaraṇānaṃ kho, āvuso, sattānaṃ taṇhāsaṃyojanānaṃ tatratatrābhinandanā– evaṃ āyatiṃ punabbhavābhinibbatti hotī”ti.
   “Kathaṃ panāvuso, āyatiṃ punabbhavābhinibbatti na hotī”ti?
   “Avijjāvirāgā kho, āvuso, vijjuppādā taṇhānirodhā– evaṃ āyatiṃ punabbhavābhinibbatti na hotī”ti.
   454. “Katamaṃ panāvuso, paṭhamaṃ jhānan”ti?
   “Idhāvuso, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati– idaṃ vuccati, āvuso, paṭhamaṃ jhānan”ti.
   “Paṭhamaṃ panāvuso, jhānaṃ kati-aṅgikan”ti?
   “Paṭhamaṃ kho, āvuso, jhānaṃ pañcaṅgikaṃ. Idhāvuso, paṭhamaṃ jhānaṃ samāpannassa bhikkhuno vitakko ca vattati, vicāro ca pīti ca sukhañca cittekaggatā ca. Paṭhamaṃ kho, āvuso, jhānaṃ evaṃ pañcaṅgikan”ti.
   “Paṭhamaṃ panāvuso, jhānaṃ kataṅgavippahīnaṃ kataṅgasamannāgatan”ti?
   “Paṭhamaṃ kho, āvuso, jhānaṃ pañcaṅgavippahīnaṃ, pañcaṅgasamannāgataṃ. Idhāvuso, paṭhamaṃ jhānaṃ samāpannassa bhikkhuno kāmacchando pahīno hoti, byāpādo pahīno hoti, thīnamiddhaṃ pahīnaṃ hoti, uddhaccakukkuccaṃ pahīnaṃ hoti, vicikicchā pahīnā hoti; vitakko ca vattati, vicāro ca pīti ca sukhañca cittekaggatā ca. Paṭhamaṃ kho, āvuso, jhānaṃ evaṃ pañcaṅgavippahīnaṃ pañcaṅgasamannāgatan”ti.
   455. “Pañcimāni āvuso, indriyāni nānāvisayāni nānāgocarāni, na aññamaññassa gocaravisayaṃ paccanubhonti, seyyathidaṃ– cakkhundriyaṃ, sotindriyaṃ, ghānindriyaṃ, jivhindriyaṃ, kāyindriyaṃ. Imesaṃ kho, āvuso, pañcannaṃ indriyānaṃ nānāvisayānaṃ nānāgocarānaṃ, na aññamaññassa gocaravisayaṃ paccanubhontānaṃ, kiṃ paṭisaraṇaṃ, ko ca nesaṃ gocaravisayaṃ paccanubhotī”ti?
   “Pañcimāni, āvuso, indriyāni nānāvisayāni nānāgocarāni, na aññamaññassa gocaravisayaṃ paccanubhonti, seyyathidaṃ – cakkhundriyaṃ, sotindriyaṃ, ghānindriyaṃ, jivhindriyaṃ, kāyindriyaṃ. Imesaṃ kho, āvuso, pañcannaṃ indriyānaṃ nānāvisayānaṃ nānāgocarānaṃ, na aññamaññassa gocaravisayaṃ paccanubhontānaṃ, mano paṭisaraṇaṃ, mano ca nesaṃ gocaravisayaṃ paccanubhotī”ti.
   456. “Pañcimāni, āvuso, indriyāni, seyyathidaṃ – cakkhundriyaṃ, sotindriyaṃ, ghānindriyaṃ, jivhindriyaṃ, kāyindriyaṃ. Imāni kho, āvuso, pañcindriyāni kiṃ paṭicca tiṭṭhantī”ti?
   “Pañcimāni, āvuso, indriyāni, seyyathidaṃ– cakkhundriyaṃ, sotindriyaṃ, ghānindriyaṃ, jivhindriyaṃ, kāyindriyaṃ. Imāni kho, āvuso, pañcindriyāni āyuṃ paṭicca tiṭṭhantī”ti.
   “Āyu panāvuso, kiṃ paṭicca tiṭṭhatī”ti?
   “Āyu usmaṃ paṭicca tiṭṭhatī”ti.
   “Usmā panāvuso, kiṃ paṭicca tiṭṭhatī”ti?
   “Usmā āyuṃ paṭicca tiṭṭhatī”ti.
   “Idāneva kho mayaṃ, āvuso, āyasmato sāriputtassa bhāsitaṃ evaṃ ājānāma– ‘āyu usmaṃ paṭicca tiṭṭhatī’ti. Idāneva pana mayaṃ, āvuso, āyasmato sāriputtassa bhāsitaṃ evaṃ ājānāma– ‘usmā āyuṃ paṭicca tiṭṭhatī’ti.
   “Yathā kathaṃ panāvuso, imassa bhāsitassa attho daṭṭhabbo”ti?
   “Tena hāvuso, upamaṃ te karissāmi; upamāyapidhekacce viññū purisā bhāsitassa atthaṃ ājānanti. Seyyathāpi, āvuso, telappadīpassa jhāyato acciṃ paṭicca ābhā paññāyati, ābhaṃ paṭicca acci paññāyati; evameva kho, āvuso, āyu usmaṃ paṭicca tiṭṭhati, usmā āyuṃ paṭicca tiṭṭhatī”ti.
   457. “Teva nu kho, āvuso, āyusaṅkhārā, te vedaniyā dhammā udāhu aññe āyusaṅkhārā aññe vedaniyā dhammā”ti? “Na kho āvuso, teva āyusaṅkhārā te vedaniyā dhammā. Te ca hāvuso, āyusaṅkhārā abhaviṃsu te vedaniyā dhammā, na yidaṃ saññāvedayitanirodhaṃ samāpannassa bhikkhuno vuṭṭhānaṃ paññāyetha. Yasmā ca kho, āvuso, aññe āyusaṅkhārā aññe vedaniyā dhammā, tasmā saññāvedayitanirodhaṃ samāpannassa bhikkhuno vuṭṭhānaṃ paññāyatī”ti.
   “Yadā nu kho, āvuso, imaṃ kāyaṃ kati dhammā jahanti; athāyaṃ kāyo ujjhito avakkhitto seti, yathā kaṭṭhaṃ acetanan”ti?
   “Yadā kho, āvuso, imaṃ kāyaṃ tayo dhammā jahanti– āyu usmā ca viññāṇaṃ; athāyaṃ kāyo ujjhito avakkhitto seti, yathā kaṭṭhaṃ acetanan”ti.
   “Yvāyaṃ, āvuso, mato kālaṅkato, yo cāyaṃ bhikkhu saññāvedayitanirodhaṃ samāpanno– imesaṃ kiṃ nānākaraṇan”ti?
   “Yvāyaṃ, āvuso, mato kālaṅkato tassa kāyasaṅkhārā niruddhā paṭippassaddhā vacīsaṅkhārā niruddhā paṭippassaddhā, cittasaṅkhārā niruddhā paṭippassaddhā, āyu parikkhīṇo, usmā vūpasantā, indriyāni paribhinnāni. Yo cāyaṃ bhikkhu saññāvedayitanirodhaṃ samāpanno tassapi kāyasaṅkhārā niruddhā paṭippassaddhā, vacīsaṅkhārā niruddhā paṭippassaddhā, cittasaṅkhārā niruddhā paṭippassaddhā, āyu na parikkhīṇo, usmā avūpasantā, indriyāni vippasannāni. Yvāyaṃ, āvuso, mato kālaṅkato, yo cāyaṃ bhikkhu saññāvedayitanirodhaṃ samāpanno– idaṃ nesaṃ nānākaraṇan”ti.
   458. “Kati panāvuso, paccayā adukkhamasukhāya cetovimuttiyā samāpattiyā”ti?
   “Cattāro kho, āvuso, paccayā adukkhamasukhāya cetovimuttiyā samāpattiyā. Idhāvuso, bhikkhu sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Ime kho, āvuso, cattāro paccayā adukkhamasukhāya cetovimuttiyā samāpattiyā”ti.
   “Kati panāvuso, paccayā animittāya cetovimuttiyā samāpattiyā”ti?
   “Dve kho, āvuso, paccayā animittāya cetovimuttiyā samāpattiyā sabbanimittānañca amanasikāro, animittāya ca dhātuyā manasikāro. Ime kho, āvuso, dve paccayā animittāya cetovimuttiyā samāpattiyā”ti.
   “Kati panāvuso, paccayā animittāya cetovimuttiyā ṭhitiyā”ti?
   “Tayo kho, āvuso, paccayā animittāya cetovimuttiyā ṭhitiyā sabbanimittānañca amanasikāro, animittāya ca dhātuyā manasikāro, pubbe ca abhisaṅkhāro. Ime kho, āvuso, tayo paccayā animittāya cetovimuttiyā ṭhitiyā”ti.
   “Kati panāvuso, paccayā animittāya cetovimuttiyā vuṭṭhānāyā”ti?
   “Dve kho, āvuso, paccayā animittāya cetovimuttiyā vuṭṭhānāya– sabbanimittānañca manasikāro, animittāya ca dhātuyā amanasikāro. Ime kho, āvuso, dve paccayā animittāya cetovimuttiyā vuṭṭhānāyā”ti.
   459. “Yā cāyaṃ, āvuso, appamāṇā cetovimutti, yā ca ākiñcaññā cetovimutti, yā ca suññatā cetovimutti, yā ca animittā cetovimutti– ime dhammā nānātthā ceva nānābyañjanā ca udāhu ekatthā byañjanameva nānan”ti?
   “Yā cāyaṃ, āvuso, appamāṇā cetovimutti, yā ca ākiñcaññā cetovimutti, yā ca suññatā cetovimutti, yā ca animittā cetovimutti– atthi kho, āvuso, pariyāyo yaṃ pariyāyaṃ āgamma ime dhammā nānātthā ceva nānābyañjanā ca; atthi ca kho, āvuso, pariyāyo yaṃ pariyāyaṃ āgamma ime dhammā ekatthā, byañjanameva nānaṃ”.
   “Katamo cāvuso, pariyāyo yaṃ pariyāyaṃ āgamma ime dhammā nānātthā ceva nānābyañjanā ca”?
   “Idhāvuso, bhikkhu mettāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ. Iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaṃ lokaṃ mettāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyābajjhena pharitvā viharati. Karuṇāsahagatena cetasā …pe… muditāsahagatena cetasā… upekkhāsahagatena cetasā ekaṃ disaṃ pharitvā viharati, tathā dutiyaṃ, tathā tatiyaṃ, tathā catutthaṃ. Iti uddhamadho tiriyaṃ sabbadhi sabbattatāya sabbāvantaṃ lokaṃ upekkhāsahagatena cetasā vipulena mahaggatena appamāṇena averena abyābajjhena pharitvā viharati. Ayaṃ vuccatāvuso, appamāṇā cetovimutti”.
   “Katamā cāvuso, ākiñcaññā cetovimutti”?
   “Idhāvuso, bhikkhu sabbaso viññāṇañcāyatanaṃ samatikkamma natthi kiñcīti ākiñcaññāyatanaṃ upasampajja viharati. Ayaṃ vuccatāvuso, ākiñcaññā cetovimutti”.
   “Katamā cāvuso, suññatā cetovimutti”?
   “Idhāvuso, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā iti paṭisañcikkhati– ‘suññamidaṃ attena vā attaniyena vā’ti. Ayaṃ vuccatāvuso, suññatā cetovimutti”.
   “Katamā cāvuso, animittā cetovimutti”?
   “Idhāvuso, bhikkhu sabbanimittānaṃ amanasikārā animittaṃ cetosamādhiṃ upasampajja viharati. Ayaṃ vuccatāvuso, animittā cetovimutti. Ayaṃ kho, āvuso, pariyāyo yaṃ pariyāyaṃ āgamma ime dhammā nānātthā ceva nānābyañjanā ca”.
   “Katamo cāvuso, pariyāyo yaṃ pariyāyaṃ āgamma ime dhammā ekatthā byañjanameva nānaṃ”?
   “Rāgo kho, āvuso, pamāṇakaraṇo, doso pamāṇakaraṇo, moho pamāṇakaraṇo. Te khīṇāsavassa bhikkhuno pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Yāvatā kho, āvuso, appamāṇā cetovimuttiyo, akuppā tāsaṃ cetovimutti aggamakkhāyati. Sā kho panākuppā cetovimutti suññā rāgena, suññā dosena, suññā mohena. Rāgo kho, āvuso, kiñcano, doso kiñcano, moho kiñcano. Te khīṇāsavassa bhikkhuno pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Yāvatā kho, āvuso, ākiñcaññā cetovimuttiyo, akuppā tāsaṃ cetovimutti aggamakkhāyati. Sā kho panākuppā cetovimutti suññā rāgena, suññā dosena suññā mohena. Rāgo kho, āvuso, nimittakaraṇo, doso nimittakaraṇo, moho nimittakaraṇo. Te khīṇāsavassa bhikkhuno pahīnā ucchinnamūlā tālāvatthukatā anabhāvaṃkatā āyatiṃ anuppādadhammā. Yāvatā kho, āvuso, animittā cetovimuttiyo, akuppā tāsaṃ cetovimutti aggamakkhāyati. Sā kho panākuppā cetovimutti suññā rāgena, suññā dosena, suññā mohena. Ayaṃ kho, āvuso, pariyāyo yaṃ pariyāyaṃ āgamma ime dhammā ekatthā byañjanameva nānan”ti.
   Idamavocāyasmā sāriputto. Attamano āyasmā mahākoṭṭhiko āyasmato sāriputtassa bhāsitaṃ abhinandīti.
   Mahāvedallasuttaṃ niṭṭhitaṃ tatiyaṃ.
漢巴經文比對(莊春江作):
  「智慧所知,即是識所識(MA.211)」,南傳作「凡了知者,則識知,凡識知者,則了知」(Yaṃ……pajānāti taṃ vijānāti, yaṃ vijānāti taṃ pajānāti),菩提比丘長老英譯為「一個人聰明地理解的,他認知,一個人認知的,他聰明地理解」(what one wisely understands, that one cognizes, and what one cognizes, that one wisely understands)。按:《破斥猶豫》說,凡行種類(saṅkhāragataṃ)以無常等理趣毘婆舍那識(vipassanāviññāṇaṃ)識知,而毘婆舍那慧(vipassanāpaññāpi)就在那裡了知。長老說,[識與慧]兩者同時生起與停止,共用單一感官處與對象(share a single sense base and object),然而兩者不是不可分割的連結,因為慧總是(always)需要識,沒有慧,識[也]能生起(consciousness can occur without wisdom)。
  「攝(MA.211)」,南傳作「資助」(anuggahitā,另譯為「被攝受;被教護」),菩提比丘長老英譯為「幫助」(is assisted)。按:《破斥猶豫》以「已獲得資助」(laddhūpakārā)解說。
  「不移動定(MA.211)」,南傳作「(為了)不苦不樂心解脫的等至」(adukkhamasukhāya cetovimuttiyā samāpattiyā),菩提比丘長老英譯為「達成計非苦也非樂的心之釋放」(the attainment of the neither-painful-nor-pleasant deliverance of mind)。按:《破斥猶豫》說,這是在問「滅的無間緣之非想非非想處」(Nirodhassa anantarapaccayaṃ nevasaññānāsaññāyatanaṃ),「四緣」為「樂的捨斷」[苦的捨斷、喜悅的滅沒、憂的滅沒]四個離去緣(apagamanapaccayā)。
  「無想界(MA.211)」,南傳作「無相界」(animittāya ca dhātuyā),菩提比丘長老英譯為「無徵候要素」(the signless element)。按:《破斥猶豫》以「涅槃界」(nibbānadhātuyā )解說。
  「意識」(manoviññāṇena),菩提比丘長老英譯為「心-識」(mind-consciousness)。按:《破斥猶豫》以「無隨雜染」解說「清淨」(Parisuddhenāti nirupakkilesena),以「色界的第四禪心」解說「意識」(Manoviññāṇenāti rūpāvacaracatutthajjhānacittena),為什麼呢?以住立於色界的第四禪能生起無色界等至。為何非想非非想處沒被說呢?因為從執持的消失分開(Pāṭiyekkaṃ abhinivesābhāvato)。長老說,因為其精細(subtlety)而無法進入達成毘婆舍那的直接觀察範圍。
  「能被瞭解」(neyyaṃ,另譯為「應被引導推論的」),菩提比丘長老英譯為「能被知」(can be known)。按:《破斥猶豫》以「應該(能)被知道;應該(能)被理解」(jānitabbaṃ)解說,今準此譯。
  「能被感受法」(vedaniyā dhammā),菩提比丘長老英譯為「能被感受的事」(things that can be felt)。
  「準備」(abhisaṅkhāro),菩提比丘長老英譯為「決定」(determination)。按:《破斥猶豫》以「時間的設定(限定)」(addhānaparicchedo)解說。
  「貪有量(SA.567)」,南傳作「貪是衡量的作者」(Rāgo…… pamāṇakaraṇo),菩提比丘長老英譯為「慾望是測量的製造者」(Lust is a maker of measurement)。按:《破斥猶豫》說,只要貪等不生起,則人(puggalaṃ)不能被認知,如看起來像須陀洹、斯陀含、阿那含的樣子,但每當貪等生起,貪染者、憤怒者、愚癡者(ratto duṭṭho mūḷhoti)被了知,像這樣,『這位是像這樣者。』這些人的(puggalassa)衡量如它們生起而使之看見,但菩提比丘長老認為,它們[貪瞋癡]對心靈的範圍和深度強加了限制(impose limitations)。
  「貪者是所有(SA.567)」,南傳作「貪是件東西」(Rāgo…… kiñcanaṃ/kiñcano),菩提比丘長老英譯為「慾望是某物」(Lust is a something)。按:《破斥猶豫》以「壓碎義即東西義」(maddanattho kiñcanatthoti, MN.43)解說。
  「貪者是有相(SA.567)」,南傳作「貪是相的作者」(Rāgo…… nimittakaraṇo),菩提比丘長老英譯為「慾望是形跡的製造者」(Lust is a maker of signs)。按:《顯揚真義》等說,只要人的貪沒生起,就不能知道凡聖(ariyo vā puthujjano vāti),但當貪生起時,這個人就名為有貪者(sarāgo),當作了認出相(sañjānananimittaṃ)時,如他生出,因此被稱為「相的作者」(nimittakaraṇo’’ti vutto, SN.41.7/MN.43)。
  「毘陀羅」(vedalla,另譯為「有明」),菩提比丘長老英譯為「問答」(questions and answer)。「毘陀羅」後來成為《九分教》之一,參看《原始佛教聖典之集成》p.584。