經號:   
   (AN.4.192 更新)
增支部4集192經/處經(莊春江譯)
  「比丘們!以四處能使[另外]四處被知道,哪四個呢?
  比丘們!以共住能使戒被知道,並且那個[共住]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。
  比丘們!以共住能使清淨被知道,並且那個[共住]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。
  比丘們!在災禍中能使剛毅被知道,並且那個[災禍]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。
  比丘們!以交談能使慧被知道,並且那個[交談]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。
  『比丘們!以共住能使戒被知道,並且那個[共住]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於什麼而說呢?比丘們!這裡,當人與人一起共住時,他這麼知道:『這位尊者長時間是行為毀壞者、行為有缺陷者、行為有斑點者、行為有污點者、行為不正常者、慣習不正常者,這位尊者在戒上是破戒者,這位尊者非持戒者。』
  又,比丘們!這裡,當人與人一起共住時,他這麼知道:『這位尊者長時間是行為不毀壞者、行為無缺陷者、行為無斑點者、行為無污點者、行為正常者、慣習正常者,這位尊者在戒上是持戒者,這位尊者非破戒者。』
  『比丘們!以共住能使戒被知道,並且那個[共住]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於此而說。
  『比丘們!以共住能使清淨被知道,並且那個[共住]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於什麼而說呢?比丘們!這裡,當人與人一起共住時,他這麼知道:『這位尊者對一人以一種方式決斷,對二人以二種方式決斷,對三人以三種方式決斷,對眾多人以眾多種方式決斷,這位尊者前一種決斷偏離後一種決斷,這位尊者是決斷不遍淨者,這位尊者不是決斷遍淨者。
  又,比丘們!這裡,當人與人一起共住時,他這麼知道:『這位尊者對一人以一種方式決斷,對二人也像這樣,對三人也像這樣,對眾多人也像這樣,這位尊者前一種決斷不偏離後一種決斷,這位尊者是決斷遍淨者,這位尊者不是決斷不遍淨者。
  『比丘們!以共住能使清淨被知道,並且那個[共住]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於此而說。
  『比丘們!在災禍中能使剛毅被知道,並且那個[災禍]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於什麼而說呢?比丘們!這裡,當某人遭遇失去親族時,遭遇失去財產時,遭遇疾病不幸時,他不像這樣深慮:『這世間共住是這樣性質的,這個體獲得是這樣性質的,在這樣性質的世間共住中;在這樣性質的個體獲得中,這八世間法隨世間轉;且世間也隨[這]八世間法轉:得到與得不到、有名與無名、毀與譽、樂與苦。』當他遭遇失去親族時,遭遇失去財產時,遭遇疾病不幸時,他悲傷、疲累、悲泣、搥胸號哭,來到迷亂。
  又,比丘們!這裡,當某人遭遇失去親族時,遭遇失去財產時,遭遇疾病不幸時,他像這樣深慮:『這世間共住是這樣性質的,這個體獲得是這樣性質的,在這樣性質的世間共住中;在這樣性質的個體獲得中,這八世間法隨世間轉;且世間也隨[這]八世間法轉:得到與得不到、有名與無名、毀與譽、樂與苦。』當他遭遇失去親族時,遭遇失去財產時,遭遇疾病不幸時,他不悲傷、不疲累、不悲泣、不搥胸號哭,不來到迷亂。
  『比丘們!在災禍中能使剛毅被知道,並且那個[災禍]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於此而說。
  『比丘們!以交談能使慧被知道,並且那個[交談]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於什麼而說呢?比丘們!這裡,當人與人交談時,他這麼知道:『這位尊者像這樣的想法、像這樣的決意、像這樣的問題對話,這位尊者是劣慧者,這位尊者不是有慧者,那是什麼原因呢?因為,這位尊者沒說像那樣深的、寂靜的、勝妙的、超越推論的、聰敏的、被賢智者經驗的義理與句子,凡這位尊者說法,對他[自己]來說,沒能力簡要地或詳細地告知、教導、公告、建立、開顯、解析、闡明義理,這位尊者是劣慧者,這位尊者不是有慧者。』
  比丘們!猶如有眼的男子站在水池岸,當小魚浮出水面時,如果他看見,他這麼想:『這些魚像這樣的浮現、像這樣的波破壞(起漣漪)、像這樣的衝力狀態,這是小魚,這不是大魚。』同樣的,比丘們!當人與人交談時,他這麼知道:『這位尊者像這樣的想法、像這樣的決意、像這樣的問題對話,這位尊者是劣慧者,這位尊者不是有慧者,那是什麼原因呢?因為這位尊者沒說像那樣深的、寂靜的、勝妙的、超越推論的、聰敏的、被賢智者經驗的義理與句子,凡這位尊者說法,對他[自己]來說,沒能力簡要地或詳細地告知、教導、公告、建立、開顯、解析、闡明義理,這位尊者是劣慧者,這位尊者不是有慧者。』
   比丘們!這裡,當人與人交談時,他這麼知道:『這位尊者像這樣的想法、像這樣的決意、像這樣的問題對話,這位尊者是有慧者,這位尊者不是劣慧者,那是什麼原因呢?因為,這位尊者說像那樣深的、寂靜的、勝妙的、超越推論的、聰敏的、被賢智者經驗的義理與句子,凡這位尊者說法,對他[自己]來說,有能力簡要地或詳細地告知、教導、公告、建立、開顯、解析、闡明義理,這位尊者是有慧者,這位尊者不是劣慧者。』
  比丘們!猶如有眼的男子站在水池岸,當大魚浮出水面時,如果他看見,他這麼想:『這些魚像這樣的浮現、像這樣的波破壞(起漣漪)、像這樣的衝力狀態,這是大魚,這不是小魚。』同樣的,比丘們!當人與人交談時,他這麼知道:『這位尊者像這樣的想法、像這樣的決意、像這樣的問題對話,這位尊者是有慧者,這位尊者不是劣慧者,那是什麼原因呢?因為這位尊者說像那樣深的、寂靜的、勝妙的、超越推論的、聰敏的、被賢智者經驗的義理與句子,凡這位尊者說法,對他[自己]來說,有能力簡要地或詳細地告知、教導、公告、建立、開顯、解析、闡明義理,這位尊者是有慧者,這位尊者不是劣慧者。』
  『比丘們!以交談能使慧被知道,並且那個[交談]是以長時間而非暫時、以作意而非不作意、以有慧者而非劣慧者。』像這樣,這被說,這被緣於此而說。
  比丘們!以這四處能使[另外]四處被知道。」
AN.4.192/ 2. Ṭhānasuttaṃ
   192. “Cattārimāni, bhikkhave, ṭhānāni catūhi ṭhānehi veditabbāni. Katamāni cattāri? Saṃvāsena, bhikkhave, sīlaṃ veditabbaṃ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññena. Saṃvohārena, bhikkhave, soceyyaṃ veditabbaṃ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññena. Āpadāsu, bhikkhave, thāmo veditabbo, so ca kho dīghena addhunā na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññena. Sākacchāya, bhikkhave, paññā veditabbā, sā ca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenāti.
   “‘Saṃvāsena bhikkhave, sīlaṃ veditabbaṃ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti kho panetaṃ vuttaṃ. Kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ? Idha, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ saṃvasamāno evaṃ jānāti– ‘dīgharattaṃ kho ayamāyasmā khaṇḍakārī chiddakārī sabalakārī kammāsakārī, na santatakārī na santatavutti; sīlesu dussīlo ayamāyasmā, nāyamāyasmā sīlavā’”ti.
   “‘Idha pana, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ saṃvasamāno evaṃ jānāti– ‘dīgharattaṃ kho ayamāyasmā akhaṇḍakārī acchiddakārī asabalakārī akammāsakārī santatakārī santatavutti; sīlesu sīlavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā dussīlo’ti. ‘Saṃvāsena, bhikkhave, sīlaṃ veditabbaṃ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
   “‘Saṃvohārena, bhikkhave, soceyyaṃ veditabbaṃ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti kho panetaṃ vuttaṃ. Kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ? Idha, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ saṃvoharamāno evaṃ jānāti– ‘aññathā kho ayamāyasmā ekena eko voharati, aññathā dvīhi, aññathā tīhi, aññathā sambahulehi; vokkamati ayamāyasmā purimavohārā pacchimavohāraṃ; aparisuddhavohāro ayamāyasmā, nāyamāyasmā parisuddhavohāro’”ti.
   “Idha pana, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ saṃvoharamāno evaṃ jānāti– ‘yatheva kho ayamāyasmā ekena eko voharati, tathā dvīhi, tathā tīhi, tathā sambahulehi. Nāyamāyasmā vokkamati purimavohārā pacchimavohāraṃ; parisuddhavohāro ayamāyasmā, nāyamāyasmā aparisuddhavohāro’ti ‘Saṃvohārena, bhikkhave, soceyyaṃ veditabbaṃ, tañca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
   “‘Āpadāsu, bhikkhave, thāmo veditabbo, so ca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti kho panetaṃ vuttaṃ. Kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ? Idha, bhikkhave, ekacco ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno, bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno, rogabyasanena vā phuṭṭho samāno na iti paṭisañcikkhati– ‘tathābhūto kho ayaṃ lokasannivāso tathābhūto ayaṃ attabhāvapaṭilābho yathābhūte lokasannivāse yathābhūte attabhāvapaṭilābhe aṭṭha lokadhammā lokaṃ anuparivattanti loko ca aṭṭha lokadhamme anuparivattati– lābho ca, alābho ca, yaso ca, ayaso ca, nindā ca, pasaṃsā ca, sukhañca, dukkhañcā’ti. So ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno rogabyasanena vā phuṭṭho samāno socati kilamati paridevati, urattāḷiṃ kandati, sammohaṃ āpajjati.
   “Idha pana, bhikkhave, ekacco ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno rogabyasanena vā phuṭṭho samāno iti paṭisañcikkhati– ‘tathābhūto kho ayaṃ lokasannivāso tathābhūto ayaṃ attabhāvapaṭilābho yathābhūte lokasannivāse yathābhūte attabhāvapaṭilābhe aṭṭha lokadhammā lokaṃ anuparivattanti loko ca aṭṭha lokadhamme anuparivattati– lābho ca, alābho ca, yaso ca, ayaso ca, nindā ca, pasaṃsā ca, sukhañca, dukkhañcā’ti. So ñātibyasanena vā phuṭṭho samāno bhogabyasanena vā phuṭṭho samāno rogabyasanena vā phuṭṭho samāno na socati na kilamati na paridevati, na urattāḷiṃ kandati, na sammohaṃ āpajjati. ‘Āpadāsu, bhikkhave, thāmo veditabbo, so ca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti, iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ.
   “‘Sākacchāya, bhikkhave, paññā veditabbā, sā ca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti iti kho panetaṃ vuttaṃ. Kiñcetaṃ paṭicca vuttaṃ? Idha, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ sākacchāyamāno evaṃ jānāti– ‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā. Taṃ kissa hetu? Tathā hi ayamāyasmā na ceva gambhīraṃ atthapadaṃ udāharati santaṃ paṇītaṃ atakkāvacaraṃ nipuṇaṃ paṇḍitavedanīyaṃ. Yañca ayamāyasmā dhammaṃ bhāsati tassa ca nappaṭibalo saṃkhittena vā vitthārena vā atthaṃ ācikkhituṃ desetuṃ paññāpetuṃ paṭṭhapetuṃ vivarituṃ vibhajituṃ uttānīkātuṃ. Duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā’”ti.
   “Seyyathāpi, bhikkhave, cakkhumā puriso udakarahadassa tīre ṭhito passeyya parittaṃ macchaṃ ummujjamānaṃ. Tassa evamassa– ‘yathā kho imassa macchassa ummaggo yathā ca ūmighāto yathā ca vegāyitattaṃ, paritto ayaṃ maccho, nāyaṃ maccho mahanto’ti. Evamevaṃ kho, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ sākacchāyamāno evaṃ jānāti – ‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā. Taṃ kissa hetu? Tathā hi ayamāyasmā na ceva gambhīraṃ atthapadaṃ udāharati santaṃ paṇītaṃ atakkāvacaraṃ nipuṇaṃ paṇḍitavedanīyaṃ. Yañca ayamāyasmā dhammaṃ bhāsati, tassa ca na paṭibalo saṃkhittena vā vitthārena vā atthaṃ ācikkhituṃ desetuṃ paññāpetuṃ paṭṭhapetuṃ vivarituṃ vibhajituṃ uttānīkātuṃ. Duppañño ayamāyasmā, nāyamāyasmā paññavā’”ti.
   “Idha pana, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ sākacchāyamāno evaṃ jānāti– ‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño. Taṃ kissa hetu? Tathā hi ayamāyasmā gambhīrañceva atthapadaṃ udāharati santaṃ paṇītaṃ atakkāvacaraṃ nipuṇaṃ paṇḍitavedanīyaṃ. Yañca ayamāyasmā dhammaṃ bhāsati, tassa ca paṭibalo saṃkhittena vā vitthārena vā atthaṃ ācikkhituṃ desetuṃ paññāpetuṃ paṭṭhapetuṃ vivarituṃ vibhajituṃ uttānīkātuṃ. Paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño’”ti.
   “Seyyathāpi bhikkhave, cakkhumā puriso udakarahadassa tīre ṭhito passeyya mahantaṃ macchaṃ ummujjamānaṃ. Tassa evamassa – ‘yathā kho imassa macchassa ummaggo yathā ca ūmighāto yathā ca vegāyitattaṃ, mahanto ayaṃ maccho, nāyaṃ maccho paritto’ti. Evamevaṃ kho, bhikkhave, puggalo puggalena saddhiṃ sākacchāyamāno evaṃ jānāti– ‘yathā kho imassa āyasmato ummaggo yathā ca abhinīhāro yathā ca pañhāsamudāhāro, paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño. Taṃ kissa hetu? Tathā hi ayamāyasmā gambhīrañceva atthapadaṃ udāharati santaṃ paṇītaṃ atakkāvacaraṃ nipuṇaṃ paṇḍitavedanīyaṃ. Yañca ayamāyasmā dhammaṃ bhāsati, tassa ca paṭibalo saṃkhittena vā vitthārena vā atthaṃ ācikkhituṃ desetuṃ paññāpetuṃ paṭṭhapetuṃ vivarituṃ vibhajituṃ uttānīkātuṃ. Paññavā ayamāyasmā, nāyamāyasmā duppañño’ti.
   “‘Sākacchāya, bhikkhave, paññā veditabbā, sā ca kho dīghena addhunā, na ittaraṃ; manasikarotā, no amanasikarotā; paññavatā, no duppaññenā’ti iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttaṃ. Imāni kho, bhikkhave, cattāri ṭhānāni imehi catūhi ṭhānehi veditabbānī”ti. Dutiyaṃ.
漢巴經文比對(莊春江作):
  「決斷」(voharati,另譯為「言說;決定;統治」),菩提比丘長老英譯為「處理」(deals with)。
  「遭遇」(phuṭṭho,原意為「被觸達」),菩提比丘長老英譯為「為…而苦」(is afflicted with)。
  「義理與句子」(atthapadaṃ,另譯為「義利句;義句」),菩提比丘長老英譯為「事項」(matters),並解說:依據在AN.6.46與AN.9.4中這個複合字指的是某件某人以慧看穿的事,加上前面「深的、……」的形容詞,他相信這裡指的是說的內容,而非字句。